fbpx

Negalia

„Sveikumo“ viršenybė, eiblizmas ir skirtingi galėjimai

„Sveikumo“ viršenybė, eiblizmas ir skirtingi galėjimai

Štai jums ir eiblizmas – nenuvalytuose laiptuose, neapgalvotame pastato projekte, nepaslaugiuose darbuotojuose ir kreivuose aplinkinių žvilgsniuose: „Ko čia šitam išvis prisireikė?“ Nesinori idealizuoti kurios nors šalies ar miesto, tačiau Berlyne pirmąkart pamačiau žmones vežimėliuose klube. Vilniuje neteko. Ir tikriausiai nėra taip, kad nė viena(s) lietuvis ar lietuvė su judėjimo negalia tiesiog natūraliai nenori lankytis pasilinksminimo vietose.

Neįgaliųjų profsąjungos pirmininkas Deividas: reiktų, kad visi būtume vieni kitiems truputį geresni

Neįgaliųjų profsąjungos pirmininkas Deividas: reiktų, kad visi būtume vieni kitiems truputį geresni

Kasmet gruodžio 3-ąją minima Tarptautinė neįgaliųjų diena. Oficialiai JT šią dieną nusprendė minėti 1992 m. Ji skirta atkreipti dėmesį į pagalbą neįgaliesiems, kovoti už tai, kad šiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Šia proga kalbiname Neįgaliųjų profesinės sąjungos „Palaikymas“ pirmininką Deividą Podleckį.

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Atsimenu, teko dalyvauti Kaunas PRIDE proteste, jų pagrindinis šūkis buvo „Mes esame visur!“ Norėtųsi taip pasakyti ir apie neįgaliuosius: „Mes esame visur, ne tik namuose užsidarę.“ Į panašius LGBT šūkius dalis visuomenės sureagavo neigiamai, netgi pasitiko su keiksmais, svaidydami kiaušinius. Kaip visuomenė sureaguotų, jei neįgalieji pareikalautų jiems priklausančių teisių?