Vengrijoje – darbininkų ir studentų protestai prieš darbuotojų teisių suvaržymus

Tęsiantis aksominiam mokytojų streikui Lietuvoje bei „geltonliemenių“ protestams Prancūzijoje, protestų banga atsirito iki dar vienos Europos šalies. Šį trečiadienį Vengrijos parlamentas priėmė taip vadinamą „400 viršvalandžių“ įstatymą, paskatinusį tūkstančius vengrų išeiti į Budapešto gatves ir susiburti protestui prie šalies Parlamento rūmų, Kossutho aikštėje.

Priimtos Darbo kodekso pataisos numato galimybę dirbti didesnius viršvalandžius (nuo dabartinių 250 val. per metus iki 400 val. per metus). Jos taip pat numato, kad šie viršvalandžiai būtų įmanomi tik savanoriško darbuotojo ir darbdavio susitarimo metu. Tačiau individualus tokio pobūdžio susitarimas turėtų viršenybę kolektyvinių sutarčių, kurias darbdavys sudaro su profsąjungomis, atžvilgiu. Tai silpnina darbuotojus vienijančias profsąjungas, nes darbdavys gali jas apeiti susitardamas tiesiogiai su darbuotoju. „Savanoriški viršvalandžiai“ kaip juos vadina pataisų šalininkai, kritikų teigimu, palieka dirbančiuosius pažeidžiamus darbdavių ir jų užgaidų atžvilgiu. Mat lyginant su darbdaviu darbuotojai dažnai yra prastesnėje derybinėje pozicijose, kad galėtų atsisakyti darbdavio prašymų padirbėti viršvalandžius.

Kiek anksčiau Al Jazeerai duotame interviu Vengrijos plieno darbuotojų profsąjungos narys Gaboras Guzslovanas teigė, kad derantis su darbdaviu tiesiogiai, darbuotojai bus priversti  pasirinkti savanoriškus viršvalandžius kadangi sieks išsaugoti nors ir nedidelį, tačiau svarbų pajamų šaltinį, taip atsisakydami poilsiui ir šeimai skirto laiko. Minimalus mėnesinis užmokestis Vengrijoje šiuo metu siekia apie 470 eurų vidutinis darbo užmokestis – 1000 eurų.

Naujasis įstatymas palieka galioti nepakitusį 48 valandų per savaitę darbo laiko apribojimą, tačiau laikotarpis, per kurį darbdavys turi darbuotojui apmokėti jo išdirbtus viršvalandžius, padidėja nuo 1 iki 3 metų. Kaip rašo Vengrijos naujienų portalas index.hu, praktikoje tai reiškia, kad darbdavys įgyja teisę apmokėti darbuotojo viršvalandžius, pervedant vieną sumą po trejų metų. Kritikai atkreipia dėmesį, kad nors naujoji tvarka suteikia daugiau lankstumo organizuojant darbuotojų darbo laiką, tačiau darbuotojams šios pataisos neatneša nieko gero. Guzslovano teigimu, vengrai sutinka dirbti viršvalandžius, kadangi tai suteikia galimybę užsidirbti papildomai, tačiau naujos pataisos sukelia grėsmę prarasti priemokas. Mat, jei trejų metų laikotarpyje darbuotojas mestų ar prarastų darbą, atsiranda galimybė negauti užmokesčio už išdirbtus viršvalandžius.

Vyriausybės atstovai ramina, kad darbuotojai gali derėtis ir kad naujasis įstatymas 3 metų apmokėjimo terminą daro ne privalomu, o tik galimu. Esama tam tikrų sričių, kuriose dirbančių įmonių konkurencingumas reikalauja lankstumo. Šalies premjeras Viktoras Orbanas teigė, kad naujasis įstatymas tarnauja darbuotojų interesams, ir kad jis kaip premjeras, girdi šalies profesinių sąjungų reikalavimus, tačiau pastarosios yra neteisios protestuodamos prieš Darbo kodekso pataisas. Visgi Vengrijos visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos praneša, kad 83% šlies dirbančiųjų nepalaiko Darbo kodekso pataisų.

Opozicija kritikavo darbo kodekso pataisas ir vadino jas neteisėtomis, kadangi jas buvo stengiamas priimti kaip įmanoma greičiau, ir netgi pažeidžiant procedūrines balsavimo parlamente taisykles (pvz. parlamentarai galėjo balsuoti be savo ID kortelių). „Vergovės įstatymu“ pramintos darbo kodekso pataisos suvienijo gan susiskaldžiusią ir margą šalies opoziciją. Po balsavimo opozicijos nariai šių pataisų priėmimą vadino tautos išdavyste ir paragino žmones išeiti į gatves.

Tada trečiadienio vakare šalies parlamentą apsupo keliatūkstantinė protestuotojų minia, kurią nuo parlamento atitvėrė kelios eilės riaušes malšinti pasiruošusių pareigūnų, nevengusių prieš susirinkusius protestuotojus panaudoti ašarines dujas. Panašūs protestai tęsėsi ir ketvirtadienį. Prie protestuotojų prisijungė ir solidarumą su darbuotojais išreiškė susivienijusi šalies studentija. Dėl valdžiai netinkamų ideologinių pažiūrų represuojamų didžiausių šalies universitetų studentai protestus prieš švietimo įstaigų laisvės suvaržymus šalies sostinėje rengė jau anksčiau.

 

 

Darbo kodeksų pataisų kritikai, jas vertina kaip šalies bandymą įsiteikti tarptautiniams investuotojams. Panašu, kad tokioje kritikoje esama nemažai tiesos. Vengrijos valdantieji, kurie skelbiasi kovojantys prieš tarptautinį kapitalą ir jo siekį nutautinti Vengriją, pastaraisiais metais ypač dosniai remia šalyje investuojančias tarptautines įmones. 2018 m. V. Orbano vadovaujama šalies vyriausybė tarptautinėms įmonėms suteikė daugiau paramos nei bet kada anksčiau.

2010 – 2014 m. tarptautinių investuotojų atžvilgiu naudotą agresyvią retoriką vėliau pakeitė gan dosnios finansinės paskatos tarptautiniam kapitalui investuoti šalyje ir kurti darbo vietas. Pagal oficialius Vengrijos valdžios duomenis vien 2018 m. šalies valdžia naujiems investuotojams pritraukti skyrė beveik 267 ml. eurų.

Nuo 2010 m. „Fidesz“ vyriausybė išleido maždaug 1,1 milijardą eurų už kuriuos beveik 10 milijonų gyventojų turinčioje šalyje užsienio investuotojai sukūrė maždaug 45 tūkstančius darbo vietų. Anglakalbei auditorijai skirto naujienų portalo hungarytoday.hu skaičiavimu, vienos darbo vietos sukūrimas šalies valdžiai arba Vengrijos mokesčių mokėtojams kainavo apie 9,8 milijonus forintų arba 30 tūkstančių eurų. Vyriausybės pateikiamais duomenimis 2018 didžiausiais paramos gavėjas buvo Vokietijos automobilių gamintojas BMW, kuriam valdžia suteikė 38 milijonai eurų finansinę paskatą, skirtą pritraukti naujai automobilių gamyklai Debreceno mieste. Keletas tarpusavyje nesusijusių žiniasklaidos priemonių teigia, jog itin spartų Darbo kodekso pataisų priėmimą (dvi savaitė po pataisų projekto pateikimo) galėjo lemti Vokietijos investuotojų spaudimas Vengrijos valdžiai (kaip alternatyvą Debrecenui kompanija svarstė kitą miestą Slovakijoje) ir pastarosios noras užsitikrinti tolimesnes vokiečių investicijas šalyje, taip išaugant patikimo partnerio reputaciją šios šalies investuotojų akyse.

Tačiau Al Jazeera kalbintos vienos buvusios fabriko darbuotojos Antonia Raday teigimu, vengrai yra pavargę būti pigia darbo jėga: „Мes dirbame Vokietijos automobilių gamintojams už grašius, o jie savo automobilius parduoda už tą pačią kainą. Jie arba turi užmokėti mums daugiau arba susimažinti savo kainas.“

Nedarbas Vengrijoje siekia 3.7 proc. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimais, maždaug 600 tūkstančių vengrų yra emigravę ir dirba svetur. Žemi nedarbo ir aukšti emigracijos rodikliai lemia, kad šalyje ima trūkti darbo jėgos. Tad pastarosios Darbo kodekso pataisos turėtų būti matomos, kaip būdas spręsti darbo jėgos trūkumo problemą šalyje. Visgi neaišku ar šią problemą siekiama spręsti dėl to, kad tautos interesų atstove save pristatanti Vengrijos valdžia siekia kurti darbo vietas šalies žmonėms ar – darbo jėga aprūpinti užsienio investuotojus. Nuo kurių, tiesą sakant, ir pati valdžia yra nemenkai priklausoma.

Tuo tarpu protestai prieš šalies dešiniųjų valdžią, panašu, neketina nurimti: šiandien (sekmadienį), planuojami nauji protestai. V. Orbano vyriausybė dėl visų tikrų ir netikrų šalį užklumpančių bėdų mėgsta kaltinti Briuselį arba vengrų kilmės amerikiečių verslininką, G. Šorošą. Tačiau panašu, kad jai gali būti sunku vėl visus įtikinti, kad dėl darbo kodekso šalyje kylantys protestai yra Šorošo darbas.

---

Parengta pagal Al Jazeera, Index.hu ir hungarytoday.hu