Palestinos palaikymo kaina Lietuvoje
Visuomenes poliarizuojantis Vidurio Rytų konfliktas ir ne Izraelį palaikančių lietuvių patirtys – nuo kaltinimų remiant terorizmą iki grasinimų atleisti iš darbo.
Visuomenes poliarizuojantis Vidurio Rytų konfliktas ir ne Izraelį palaikančių lietuvių patirtys – nuo kaltinimų remiant terorizmą iki grasinimų atleisti iš darbo.
Rinkimai po rinkimų šiemet – ir ne tik Lietuvoje. Šiemet balsavo ar balsuos 49 procentai visų pasaulio rinkėjų 64 šalyse – ir dar ant viršaus Europos Parlamento rinkimai. Lietuvoje daug kam kyla klausimas: ar verta apskritai eiti į šituos, ar galime ką nors pakeisti Europos Sąjungoje savo balsais? Tai ir aiškinamės šioje „Chat GPB“ serijoje – kas tas Europos Parlamentas, ką jis gali ir ko negali, kokia Lietuvos rinkėjų įtaka jam, kurios partijos šituose rinkimuose vertos dėmesio, o kurios – patyčių.
Taip, mes irgi nykesnių rinkimų, nei šie, neprisimename. Bet, kad jau Dievo tarnai sako, jog nebalsuoti – nuodėmė, tai į prezidento rinkimus eis ir „Chat GPB“ ekspertai. Vienas balsuos už Katiną Mausėdą (nes jis ilgas ir gražus!), kitas – už ukrainiečių anarchistą Nestorą Machno. Ir jums rekomenduojame!
Šią seriją pirmiausia ir skiriame tiems, kam šis klausimas vis dar kyla – o tikrai, kas su tuo Kasčiūnu negerai? Arba: gerai, ne viskas su juo gerai, bet ar tikrai viskas negerai? Arba: o gal kažkas dar iš to bus ir gero?
Megzdama bendradarbiavimą su Izraeliu karinės pramonės srityje, Lietuva neišvengiamai užimtų poziciją. Tačiau pateikiant tai kaip paprastą verslo sandorį nėra aišku, kokia ji. Ar tarp eilučių sakoma, kad Lietuvai nerūpi tarptautinės institucijos ir susitarimai (kuriuos, beje, yra pasirašiusi), o kartu ir tarptautinė taisyklėmis grįsta tvarka? Ar tai reiškia, kad tyrimai tyrimais, kol nėra priimti šių teismų sprendimai, Lietuva elgsis taip, tarsi nieko nevyktų? O jei vis dėlto bus nuspręsta, kad Netanyahu strategija buvo nusikalstama, kaip nors suksimės?
„Politika be zinų spausdinimo, profsąjungų ir diskusijų yra tai, ką dabar turime – sustabarėjusį, formalizuotą procesą, kuriuo menkai kas pasitiki. Tai politika be turinio. Tačiau visos alternatyvios praktikos be (parlamentinės) politikos yra nebaigtas reikalas. Kaip noras be valios. Mums šiuo metu / visuomet reikia ir to, ir to.“
„Dirbu kultūros srityje, į kurią po truputį prasismelkia visa, ką švelniai būtų galima įvardinti kaip turtingų rėksnių vertybės. Dirbu Kaune, kuriame kaip didžiausia valdymo vertybė viešpatauja naglumas, o mieste be jokios konkurencijos perrenkamas žymusis naglumo įsikūnijimas, tiek daug linksniuotas GPB portale. Ir tai, žinoma, nėra išskirtinis fenomenas. Uostamiestyje išrinktas buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius taip pat, rodos, seka Kauno pavyzdžiu. Vos įžengęs į savivaldybės ložę verslininkas ir inžinierius nusprendė, kad bus ir kultūros ekspertas. Būtent jis nustatė, kad geriausias Klaipėdos kultūrą atspindintis renginys yra „Jūros šventė“ ir tik ji verta tiesioginio finansavimo.“
„Žiūrint iš viltingos, į rimtą, o ne kosmetinį pokytį nukreiptos politikos perspektyvos, reiktų sakyti, kad politika vyksta arba gali vykti profesinėse sąjungose ir nevyriausybinėse ar pilietinėse organizacijose, kuriant kokybišką regioninę ir metropolinę žiniasklaidą, organizuojant streikus ir protestus, politines, socialines ir kultūrines diskusijas. Visai tai pamažu prisideda prie realios politinės galios atsiradimo, kuri reikalui esant įgaus ir parlamentinę formą. Karolio pasipiktinimas nukreiptas į pasipiktinusius kairiuosius, bet, mano žiniomis, didžioji dalis galimų adresatų yra įsitraukę į įvairias alternatyvias politines ir visuomenines praktikas, kurios šiuo metu atrodo oriau ir viltingiau nei parlamentinė politika.“
„Mums reikia ne daugiau partijų, o daugiau politika užsiimti drįstančių žmonių. Kitaip visos konferencijos, visi moksliniai straipsniai ir monografijos liks tik teorija. Visi pusę ar pusantrų metų trunkantys skandinavų remiami gerų intencijų pilni socialiniai projektai rizikuoja likti tik pokyčių bandymais. Dažnai liaudyje sutinkama frazė „nėra už ką balsuoti“ gan taikliai apibūdina problemą – ji slypi ne politinėje paklausoje, o pasiūloje: kairiųjų rinkėjų netrūksta, trūksta kairiųjų, kuriuos būtų galima žymėti rinkimų biuleteniuose.“
„Čia verta prisiminti Hannah Arendt kritiką tapatybės instrumentalizavimui politiniams tikslams. Būtent tuo užsiima radikalūs dešinieji – jie populistiškai manipuliuoja liaudies samprata, pagal poreikius „savus“ prilygindami baltajai rasei ar Vakarų civilizacijai. Vienas tokių identiteto ribų manipuliacijos pavyzdžių – femonacionalizmas, kai vietinių moterų reprodukcines teises varžyti siekiantys nacionalistai stoja ginti „vakarietiškos lyčių lygybės“ nuo musulmonų migrantų. Todėl tautinių valstybių tvarka visada liks imli civilizacijų susidūrimo mitams. Žiūrint per šią prizmę, tautinis liberalas nedaug kuo skiriasi nuo kraštutinės dešinės populisto – pastarasis viso labo yra ne tokia mandagi, radikalesnė pirmesniojo išraiška. “