fbpx

Darbo istorijos

Norite papasakoti savo darbo istoriją? Kviečiame mums parašyti!

Jonavos „Achema“: ar įvyks pirmasis Lietuvoje streikas privačioje įmonėje?
Darbo istorijos/Interviu/Lietuvoje

Jonavos „Achema“: ar įvyks pirmasis Lietuvoje streikas privačioje įmonėje?

By Jurgis Valiukevičius / vasario 4, 2022

Viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje, AB „Achema“, gali tapti pirmąja įmone šių laikų Lietuvos istorijoje, kurios darbuotojai išeis į streiką. Anksčiau profsąjungų pavyzdine laikyta įmonė jau dvejus metus nepasirašo kolektyvinės sutarties. „Achemos“ profsąjunga paskelbė, kad vasario 8 d. pradės neterminuotą streiką. GPB pakalbino įmonės darbuotojus ir profsąjungos pirmininkę apie susidariusią padėtį ir streiko perspektyvas.

Nuo streiko Vilniaus viešąjį transportą saugo tik lietuviški įstatymai
Darbo istorijos/Lietuvoje

Nuo streiko Vilniaus viešąjį transportą saugo tik lietuviški įstatymai

By Jurgis Valiukevičius / vasario 2, 2022

Pusę metų besitęsianti Vilniaus viešojo transporto darbuotojų kova – tai geriausias pavyzdys, kad susivienyti mes gebame, tik kovoti mums tenka ne tik prieš savo darbdavius, bet ir prieš valstybės biurokratinę sistemą. Atėjo metas pripažinti, kad Lietuvos profsąjungų pirmutinė problema – ne mitinis „darbuotojų pasyvumas“, o Europoje griežčiausi streikų įstatymai.

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos
Darbo istorijos/Interviu/Redakcija rekomenduoja

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos

By Benediktas Gelūnas / birželio 20, 2021

Viena iš pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjusių seksualinio darbo formų – gyvos, interaktyvios transliacijos internetu (angl. sex cams arba camwork). Šio darbo ypatybė – tai, kad juo užsiimti gali iš principo bet kas iš savo namų (nors daug šalių, kaip ir Lietuvoje, tai gali būti nelegalu). Toks padidėjęs seksualinio darbo prieinamumas dar labiau skatina svarstyti jo asmeninę ir socialinę reikšmę. Apie tai ir daugiau kviečiame skaityti interviu su būtent iš gyvų transliacijų paskutinius trejus metus užsidirbančia Izabele (vardas pakeistas). 

„Atsiprašome, konsultantai šiuo metu užimti“: apie elektros liberalizavimo užkulisius ir darbą skambučių centre
Darbo istorijos/Lietuvoje

„Atsiprašome, konsultantai šiuo metu užimti“: apie elektros liberalizavimo užkulisius ir darbą skambučių centre

By Jurgis Valiukevičius / gegužės 10, 2021

Šiuo metu daugelis laužome galvas, ką reiškia elektros rinkos liberalizavimas – žmonės skundžiasi padidėjusiomis elektros kainomis, o ekspertai puola aiškinti, kad tai neturi nieko bendro su liberalizavimu. Šia tema kalbamės su Mariumi, kuris dirbo vienoje iš Kaune įsikurusių agentūrų, laimėjusių „Ignitis“ skelbtą konkursą teikti konsultacijas dėl elektros tinklų liberalizavimo.

Vairavimo instruktorė – apie mokinius, atlygį, įtampą, saugumą ir lyčių lygybę kelyje
Darbo istorijos/Klausymui/Redakcija rekomenduoja

Vairavimo instruktorė – apie mokinius, atlygį, įtampą, saugumą ir lyčių lygybę kelyje

By Emilija Švobaitė / vasario 16, 2021

„Reikėtų pasidomėti, kam skiriami vairavimo pamokos pinigai ir kiek iš jų gauna instruktorius, jau atskaičius mokesčius. Neretai negauna nė trečdalio. Todėl didžioji dauguma instruktorių taip ir plaukia paviršiumi, palieka mokinį savieigai. Už tokią algą galima tik „prižiūrėti“, kad mokinys neįvažiuotų į medį, bet ne visą dėmesį ir energiją skirti mokymui.“

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo
Darbo istorijos/Ekonomika/Klausymui

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

By Benediktas Gelūnas, Barbara Ehrenreich / gruodžio 17, 2020

Kaip įmanoma išgyventi iš minimalaus atlyginimo? Toks klausimas kilo amerikiečių žurnalistei Barbarai Ehrenreich, kai 1996-aisiais JAV buvo priimta socialinės apsaugos reforma, smarkiai apribojanti pašalpas daugeliui bedarbių. Žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir savo kailiu patirti darbo klasės kasdienybę. Ji tris kartus po vieną mėnesį dirbo mažiausiai apmokamus darbus ir bandė pragyventi tik iš gaunamo atlyginimo, nesinaudodama jokiais kitais asmeniniais ištekliais, išskyrus savo mašiną.

300 eurų per mėnesį už pilną etatą, arba Kodėl streikuoja „Bolt Food“ kurjeriai?
Aktualu/Darbo istorijos/Interviu/Lietuvoje

300 eurų per mėnesį už pilną etatą, arba Kodėl streikuoja „Bolt Food“ kurjeriai?

By gyvenimasperbrangus / liepos 24, 2020

Maži mokytojų ir medikų atlyginimai ar faktas, kad „pusė Lietuvos“ iš tikrųjų už 500 dirba, niekaip neištaiso situacijos, kurioje, pranešę prieš 23 minutes, darbdaviai tau gali aštuntadaliu sumažinti algą. Kurjerių organizavimasis neužkerta kelio kitoms profesijoms kovoti už geresnes sąlygas. Veikiau atvirkščiai – šis streikas yra įkvėptas tų pačių mokytojų bei medikų pavyzdžių ir savo ruožtu gali įkvėpti kitus.

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją
Aktualu/Darbo istorijos/Interviu/Klausymui/Lietuvoje

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją

By gyvenimasperbrangus / liepos 9, 2020

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.

Kokiomis sąlygomis dirba Serbijos kelius statantys Indijos piliečiai?
Darbo istorijos/Užsienyje

Kokiomis sąlygomis dirba Serbijos kelius statantys Indijos piliečiai?

By Saša Dragojlo, vertė Vuk Vukotić / vasario 3, 2020

Globalūs projektai vyksta ir kapitalo srautai juda nepaisydami valstybinių įstatymų ar sienų jau dešimtmečius, o visa tai pristatoma lyg Serbijoje susiderino Amerikos, Rusijos ir Kinijos įmonių interesai. Už kalbų apie investuotojų pritraukimą slepiasi Indijos piliečių darbuotojų likimas. Ar jų teisės ir interesai bus apsaugoti – belieka pamatyti ateityje. Ilga sisteminė institucijų tyla aiškiai nurodo, kad valstybės – tiek Serbija, tiek Indija – nėra suinteresuotos šios problemos sprendimu.