fbpx

Miestas

Vilniaus „Transrevio“ autobuso vairuotoja: mes dirbame nežinioje

Vilniaus „Transrevio“ autobuso vairuotoja: mes dirbame nežinioje

Praeitą žiemą streikavę ir palankią kolektyvinę sutartį sudarę savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) darbuotojai kol kas vieninteliai gali džiaugtis pergalės vaisiais. Apie trečdalį sostinės maršrutų aptarnaujančių kitų dviejų privačių įmonių darbuotojai iki šiol neturi kolektyvinės sutarties – jie gauna minimalų atlyginimą ir yra verčiami dirbti dvigubai daugiau nei leidžia įstatymuose numatytos normos.

Anarchistinių grupių veikla Vilniuje ir Kaune 1904–1907 metais

Anarchistinių grupių veikla Vilniuje ir Kaune 1904–1907 metais

Socialiniam 1905–1907 m. karui ištirti lietuviškoji istoriografija per pastarąjį trečdalį amžiaus skyrė itin mažai dėmesio, jį sufokusuodama į nacionalistinės pakraipos antiimperinį judėjimą, oficialiai užgimusį per 1905-ųjų gruodį surengtą lietuvių suvažiavimą, šiandien patetiškai vadinamą Didžiuoju Vilniaus Seimu. Tokias istorikų nuostatas sunku suvokti – juk socialinis karas pasižymėjo ne ką menkesniu, gal net didesniu sprogstamuoju antiimperiniu užtaisu, svariai prisidėjo prie visuomenės laisvėjimo ir demokratėjimo. Susidomėjimo jis nesulaukė greičiausiai dėl mūsų istoriografiją vis dar kankinančios vaikiškos etniškumo ligos.

Kokios Kauno dekolonizacijos mums reikia?

Kokios Kauno dekolonizacijos mums reikia?

Šiuo metu miestą jau kelias kadencijas valdo vienas asmuo ar, tiksliau, viena šeima. Kaunas yra tikriausia Matijošaičių kolonija: jaunosios šeimos atžalos supirkinėja sklypus geriausiose miesto vietose, miesto administracija veikia lyg tikras koloniją administruojantis ir vietos „monarchų“ šeimą aptarnaujantis biurokratinis aparatas. Kaip ir tradicinės, ši pradžioje rinkta ir tik vėliau vis labiau kolonijinę priminti pradėjusi miesto valdžia anaiptol nėra vienareikšmiškai bloga. Nustekentame ir anksčiau chaotiškai tvarkytame mieste įvedama racionali tvarka, miestas vystomas: asfaltuojamos gatvės, granito plokštėmis grindžiamos aikštės, steigiami verslo centrai, gausėja pramogų ir laisvalaikio praleidimo vietų. Žinoma, viskas (taip pat ir) tam, kad kaip UAB tvarkomas miestas generuotų didesnę grąžą tikriesiems jo šeimininkams.

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Gyvenimo laiptai – visiems, stačiausi – „ratuotiesiems“

Atsimenu, teko dalyvauti Kaunas PRIDE proteste, jų pagrindinis šūkis buvo „Mes esame visur!“ Norėtųsi taip pasakyti ir apie neįgaliuosius: „Mes esame visur, ne tik namuose užsidarę.“ Į panašius LGBT šūkius dalis visuomenės sureagavo neigiamai, netgi pasitiko su keiksmais, svaidydami kiaušinius. Kaip visuomenė sureaguotų, jei neįgalieji pareikalautų jiems priklausančių teisių?

Klaipėdos gyventojai: norime gyvenimui tinkamo ir žalio miesto

Klaipėdos gyventojai: norime gyvenimui tinkamo ir žalio miesto

Miesto bendrojo plano pakeitimuose numatomas milžiniškas sunkvežimių skaičiaus išaugimas – per parą virš 12 tūkst. vilkikų judės trimis pagrindinėmis miesto gatvėmis, vieną iš kurių dar tik planuojama statyti. Taigi, šio plano tvirtinimas neatsižvelgia į nuolatinius gyventojų skundus dėl oro ir garso taršos. Pati miesto savivaldybė pripažįsta, jog dėl uosto ir transporto taršos Klaipėda yra užterščiausias miestas Lietuvoje, čia fiksuojamas didžiausias sergamumas ir trumpiausia gyvenimo trukmė.