fbpx

Ekologija

Klimato judėjimas – pirmas žingsnis į kairiąją politiką?

Klimato judėjimas – pirmas žingsnis į kairiąją politiką?

„Nepaisant dažnų ideologinių nesutarimų, sunku paneigti, kad Vilniaus FFF grupė vis labiau priima kairiąsias pozicijas, vis labiau sutaria, kad norint spręsti klimato krizę reikia imtis rimtų kolektyvinių veiksmų ir keisti daugiau nei tik valdančiąją partiją ar žmonių vartojimo įpročius, vis dažniau imasi veiksmų, atspindinčių bendras vertybes.“

Ledkalnio viršūnė: ar Covid-19 sukėlėme naikindami gamtą?

Ledkalnio viršūnė: ar Covid-19 sukėlėme naikindami gamtą?

Kinijos valdžia uždarė Uhano ir kitus turgus, kuriuose būdavo prekiaujama gyvais laukiniais žvėrimis, o praėjusį mėnesį Pekinas uždraudė prekiauti ir valgyti laukinius gyvūnus, išskyrus žuvį ir jūros gėrybes. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad draudimas prekiauti gyvais laukiniais gyvūnais miestuose ar neformaliuose turguose problemos neišspręs.

Sutramdžius koroną socialinė krizė nesibaigs – reikia platesnių pokyčių

Sutramdžius koroną socialinė krizė nesibaigs – reikia platesnių pokyčių

Didžiausia krizė, kurią išryškina virusas, yra klasinė nelygybė. Turtingieji gali lengvai gauti privačias sveikatos paslaugas, save ilgam laikui izoliuoti ir gyventi iš santaupų, užsisakinėti įvairiausias priežiūros, pagalbos ir patogumų paslaugas. Tuo tarpu iš atlyginimų gyvenantiems dirbantiems žmonėms net trumpas pajamų nutrūkimas (kol kas porai savaičių) gali reikšti nesumokėtas paskolas ir mokesčius, neprieinamas paslaugas, maisto trūkumą ir visa tai lydintį psichologinį stresą ir ligas.

Ką pasakyti varlėms

Ką pasakyti varlėms

Pastaruoju metu suintensyvėjus labai sveikintinam ir gyvybiškai reikalingam sąmoningumui dėl mūsų planetos ateities, vienas aplinkosaugos aspektas vis dar atsiduria už tylos širmos, nors jo vieta turėtų būti pačiame scenos centre. Kalbame apie karo pramonės vykdomą milžinišką gamtos niokojimą, kuris, nors įnirtingai vyksta kasdien, nesulaukia tokio visuomenės dėmesio kaip nuodėmingieji plastikiniai šiaudeliai ar nesukonkretinti reikalavimai valdančiajai politinei klasei „imtis veiksmų“ ir „ką nors daryti“ klimato krizės atžvilgiu.

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Neabejotina, kad aplink mus spurdantys „Fridays for Future“ judėjimai yra sveikintini atkaklūs bandymai „pramušti“ ekologinį diskursą į platesnes auditorijas, tačiau to, kas daroma, kol kas tikrai nepakanka. Kiek tenka pastebėti, vietinio judėjimo viduje neblėsta ideologiniai prieštaravimai, kurie niekaip stipriau neišsivysto kairiąja kryptimi, todėl didžioji jų komunikacijos dalis vis dar yra narve tupintis rinkodarinis erzelis (to galima pasimokyti ir iš užkerpėjusių nevyriausybinių organizacijų struktūrų), niekaip nepateikiantis savęs kaip grėsmingos, žaisti nenusiteikusios jėgos.

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Klimato krizė vyksta jau dabar – tai nėra mokslinė fantastika ar sąmokslo teorija. Nelaimei, aiškūs duomenys ir nauja informacija nepatenka į pirmuosius puslapius Lietuvos populiariojoje žiniasklaidoje, o tiksliau – prasmenga po bulvariniais skaitalais. Vienas iš dalykų, kurių reikalauja „Extinction Rebellion“ judėjimas, gimęs Jungtinėje Karalystėje 2018 metų rudenį, pagreitį įgavęs 2019 m. balandį, yra „sakyti tiesą“ („tell the truth“). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikalaujama šalių vyriausybių įsipareigoti pripažinti klimato krizę vykstant ir tinkamai apie tai informuoti visuomenę.

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

Mėsa ir transportas – dvi pramonės, smarkiausiai prisidedančios prie besikeičiančio klimato. Ką su jomis daryti? Atsakymas gali pasirodyti akivaizdus – tapti veganu/e, nebeskraidyti lėktuvais ir važinėti dviračiais arba viešuoju transportu. Vis dėlto, pasak pasaulinio mokinių ir studentų judėjimo „Fridays for Future“ aktyvisto, vien „pradėti nuo savęs“ nepakanka.

Kas dar įkvepia kairiuosius? Rudis Dutschke ir „Ilgas žygis per įsitvirtinusias institucijas“

Kas dar įkvepia kairiuosius? Rudis Dutschke ir „Ilgas žygis per įsitvirtinusias institucijas“

Pastaruoju metu Vakarų Europoje pradėjo sparčiai augti žaliųjų partijų populiarumas. Vokietijoje „Die Grünen” šiuo metu yra viena populiariausių partijų šalyje. Tačiau kas yra šie žalieji? Vokietijoje juos palaiko daugiausia aukštesnes pajamas gaunantys miestų gyventojai, tuo tarpu tarp darbo klasės ir mažesnes pajamas gaunančių rinkėjų šios partijos populiarumas yra mažesnis. Galbūt neatsitiktinai Vokietijos žalieji kartais vadinami „vėjo jėgainių neoliberalais“. Tačiau pradžioje socialiniai judėjimai teikė kiek kitokios politikos vilties.