fbpx

Ekologija

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Ar tau kyla klausimas, kodėl visi sujudo dėl klimato?

Klimato krizė vyksta jau dabar – tai nėra mokslinė fantastika ar sąmokslo teorija. Nelaimei, aiškūs duomenys ir nauja informacija nepatenka į pirmuosius puslapius Lietuvos populiariojoje žiniasklaidoje, o tiksliau – prasmenga po bulvariniais skaitalais. Vienas iš dalykų, kurių reikalauja „Extinction Rebellion“ judėjimas, gimęs Jungtinėje Karalystėje 2018 metų rudenį, pagreitį įgavęs 2019 m. balandį, yra „sakyti tiesą“ („tell the truth“). Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad reikalaujama šalių vyriausybių įsipareigoti pripažinti klimato krizę vykstant ir tinkamai apie tai informuoti visuomenę.

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

„Fridays for Future“: kodėl „balsuoti pinigine“ nepakanka

Mėsa ir transportas – dvi pramonės, smarkiausiai prisidedančios prie besikeičiančio klimato. Ką su jomis daryti? Atsakymas gali pasirodyti akivaizdus – tapti veganu/e, nebeskraidyti lėktuvais ir važinėti dviračiais arba viešuoju transportu. Vis dėlto, pasak pasaulinio mokinių ir studentų judėjimo „Fridays for Future“ aktyvisto, vien „pradėti nuo savęs“ nepakanka.

Kas dar įkvepia kairiuosius? Rudis Dutschke ir „Ilgas žygis per įsitvirtinusias institucijas“

Kas dar įkvepia kairiuosius? Rudis Dutschke ir „Ilgas žygis per įsitvirtinusias institucijas“

Pastaruoju metu Vakarų Europoje pradėjo sparčiai augti žaliųjų partijų populiarumas. Vokietijoje „Die Grünen” šiuo metu yra viena populiariausių partijų šalyje. Tačiau kas yra šie žalieji? Vokietijoje juos palaiko daugiausia aukštesnes pajamas gaunantys miestų gyventojai, tuo tarpu tarp darbo klasės ir mažesnes pajamas gaunančių rinkėjų šios partijos populiarumas yra mažesnis. Galbūt neatsitiktinai Vokietijos žalieji kartais vadinami „vėjo jėgainių neoliberalais“. Tačiau pradžioje socialiniai judėjimai teikė kiek kitokios politikos vilties.

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

Dauguma girdėjome apie naujausias ataskaitas, pagal kurias žmonija turi dar dvylika metų, per kuriuos gali išvengti didesnio nei 1,5 °C pasaulinio klimato atšilimo ir pilno pajėgumo ekologinės katastrofos. Ką ši nerimą kelianti informacija ir klimato kaita reiškia visuomeniniam ir politiniam gyvenimui? Kokių politinių sprendimų turime reikalauti ir kokios sąjungos bei veiksmai galėtų padėti tų sprendimų siekti? O gal pakanka važinėti į darbą dviračiu, atsisakyti plastikinių šiaudelių ir mesti šiukšles į skirtingus konteinerius? Apie tai su asociacijos Žali.lt nariu Leonu Toliautu kalbasi Benediktas Gelūnas.

Murray Bookchin „Social ecology and communalism“

Murray Bookchin „Social ecology and communalism“

Murray Bookchin — vienas reikšmingiausių XX a. antros pusės-XXI a. pradžios anarchizmo mąstytojų, kurio mintis padarė didelę įtaką ligšiol besiplėtojančiam Rojavos revoliuciniam projektui. Tai nė kiek nestebina, nes šio autoriaus idėjos yra itin orientuotos į praktiką ir veiksmą, o pradėti pažintį su šiuolaikinio anarchizmo instrukcijomis ir receptais paranku su, palyginti, nedidelės apimties ir nesudėtingai, prieinamai parašytu veikalu „Social ecology and communalism“, suteikiančiu įžangines nuorodas į kitus nuodugnesnius šio politinio filosofo darbus, kaip „Remaking society“ ar „Post-scarcity anarchism“.