Pasaulis pagal profsąjungos pirmininką
Labas, aš Tomas, aš esu profsąjungos pirmininkas, o čia – mano blògas. Tiksliau – aš esu Tomas Marcinkevičius-Baronas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) pirmininkas, o čia – mano tinklaraštis.
Labas, aš Tomas, aš esu profsąjungos pirmininkas, o čia – mano blògas. Tiksliau – aš esu Tomas Marcinkevičius-Baronas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos (G1PS) pirmininkas, o čia – mano tinklaraštis.
Kaip turtingiesiems pavyksta priversti neturtinguosius naudotis savo politine laisve taip, kad turtinguosius išlaikytų valdžioje? Vien suformulavęs šį pribloškiantį klausimą 1952 m. Aneurinas Bevanas (Aneurin Bevan) atskleidė didžiausią liberaliosios demokratijos paradoksą. Šiandien, Elono Musko, Peterio Thielio, J. D. Vance’o ir jų bičiulių iš didžiųjų technologijų kompanijų eroje, Bevano suformuluotas laiko patikrintas paradoksas tapo dar absurdiškesnis.
Pirmiausia čia ir yra klausimas jums, mūsų mielieji skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai: tai ką skaitėt, klausėt ir žiūrėjot per visus metus? Gal ir mums, GPB redkolegijai, ką parekomenduosit? Pasidalinkit pasiūlymais komentaruose – laukiam visų filmų, serialų, knygų, straipsnių, tinklaraščių, videožaidimų, albumų, tinklalaidžių rekomendacijų.
O dabar papasakosiu jums, ką skaitėt, klausėt ir žiūrėjot iš GPB išleisto turinio 2024-aisiais. Truputį vėluodamas, nes paprastai tokie wrapai pasipila gruodžio pradžioje ir tęsiasi iki katalikų Kalėdų, paskui ateina metas sporto klubų narystėms reklamuoti. Bet mes čia, GPB redkolegijoje, niekada nebuvom pernelyg skubūs ar liguistai sekantys madas, šitas nesikeis ir 2025-aisiais.
Tai uždaras ratas – kuo daugiau galimų diagnozių, tuo daugiau diagnozuojamųjų, kuo daugiau diagnozuojamųjų, tuo daugiau diagnozių. Vis daugiau patirčių patologizuojama – jau yra aprašytas gedėjimo sutrikimas, kai gedima per ilgai. Kiek yra per ilgai? Situacija panaši į asmenybės sutrikimus – kas ta sveikoji asmenybė, nuo kurios matuojame sutrikimą? Akivaizdu, kad tokia sistema neveikia. Antidepresantų kasmet išrašoma daugiau. Depresija diagnozuojamų žmonių skaičius auga. Panašu, kad vaistai nebūtinai gydo (neneigiu atvejų, kai vaistai tinka ir netgi yra būtini). Ir ne tik dėl to, kad vis garsiau kalbama apie tai, jog serotonino teorija mus gana sėkmingai apgavo. Kai kurių dalykų niekada negalėsime išgydyti jokiais vaistais. Negalėsime sukaišioti į jokias dėžutes. Netgi negalėsime rasti jokios asmeninės traumos, kuri būtų blogos savijautos priežastis.
Ministras pirmininkas Menachemas Beginas palestiniečius pavadino „dvikojais žvėrimis“, Icchakas Rabinas – „žiogais“, kuriuos „galima sutraiškyti“, o Golda Meir teigė, kad „nėra tokio dalyko kaip palestiniečiai“. Winstonas Churchillis, garsusis kovotojas su fašizmu, sakė: „Nesutinku, kad ėdžiose įsirangęs šuo įgyja į jas galutinę teisę, net jei jis ten gulėjo labai ilgai“, o paskui pareiškė, kad galutinę teisę į ėdžias turi „aukštesnė rasė“. Kai tie dvikojai žvėrys, žiogai, šunys ir neegzistuojantys žmonės buvo išžudyti, etniškai išvalyti ir iškeldinti į getus, gimė nauja šalis. Ji buvo sveikinama kaip „žemė be žmonių žmonėms be žemės“. Branduoliniais ginklais ginkluota Izraelio valstybė turėjo būti JAV ir Europos karinis forpostas, jų vartai į Artimųjų Rytų gamtinius turtus ir išteklius. Puikus siekių ir uždavinių atitikimas.
Suinteresuoti piliečiai net du kartus susirinko dešimt minučių patylėti piktindamiesi sudaryta naująja koalicija. Tik kyla klausimas, kur gi jie buvo paskutinius ketverius metus – kas juos taip sujaudino, kad jie nusprendė mesti klaviatūrą į šalį ir šaltoką naktį vilktis link Seimo?
Viena iš temų, šiandien susilaukiančių nemažai dėmesio iš kairiųjų aktyvistų – suaktyvėjęs Izraelio ir Palestinos konfliktas, kuriame Vakarų valstybių remiamas Izraelis turi daugeriopą karinės galios persvarą, o palestiniečių aukų skaičius šiuo metu nesustabdomai auga. Aktyvistai čia iškelia įvairių reikšmingų temų: atkreipiamas dėmesys į faktą, kad mūsų šalyje pagrindinių žiniasklaidos kanalų pateikiamas konflikto vaizdas net nepriartėja prie adekvataus situacijos nušvietimo, į veidmainišką Lietuvos užsienio politiką, kuri galų gale pripažįsta stipresniojo teisę tarptautinėje politikoje ir kt. Vis dėlto kai kurie šio aktyvizmo aspektai iliustruoja tarp kairiųjų šiandien gają mąstymo tendenciją.
Turbūt nuo pat aktyvesnio „Genčių“ projekto viešinimo pradžios aplink jį reguliariai įsižiebia aistringos diskusijos. Projektas vis apkaltinamas seksizmu, o gal net sąsajomis su prieštaringai vertinamais „vyrų terpės“ (manosphere) judėjimais. „Gentys“ vis atsikerta, kad pasisako už lyčių lygybę bei sugyvenimą, o taip pat ir laisvę kiekvienam tyrinėti savo lytinę savivoką. Viena ar kita kritišką reakciją iššaukusi ištara vis įvardijama arba kaip ne taip suprasta, arba kaip pavienė, projekto pozicijos anaiptol neatspindinti komunikacijos klaida.
I may be wrong, but I suspect that the people of Central and Eastern Europe are still neighbours who know each other very little. How much do we know about Slovakia in Lithuania? Perhaps the recent launch of a direct flight from Kaunas to Bratislava will help us get to know each other better. To find out more about Slovaks and the Slovak left, I interviewed Tomáš Hučko, editor of Kapitál, a cultural and political magazine that brings together the Slovak left. In an hour-long conversation, we touched on topics ranging from the legacy of the Czechoslovak left, to the main political issues in Slovakia today, to support for Ukraine and Palestine.
Kairiųjų idėjų festivalis „Kombinatas“ vyks jau penktą kartą. Šių metų programos centre – namų tema. GPB tradiciškai įrašys įdomiausius šių metų pranešimus bei prezentacijas, kuriomis po festivalio pasidalinsime su jumis. Trumpai pristatome, apie ką šis festivalis ir ką jame bus galima išgirsti.