fbpx
Pamokos iš kitos Atlanto vandenyno pusės

Pamokos iš kitos Atlanto vandenyno pusės

Jungtinių Valstijų, Europos ir viso pasaulio žvilgsniai lapkričio 4-ąją buvo nukreipti į Niujorką. Musulmonas, demokratinis socialistas buvo išrinktas Niujorko miesto, pasaulinės finansų sostinės, meru. Zohranas Mamdani laimėjo rinkimus įtikinama persvara, tapo jauniausiu meru per šimtmetį, ir pritraukė didžiausią rinkėjų skaičių per 50 metų. Jo pergalė įvyko po pernykščio Demokratų partijos pralaimėjimo prezidento rinkimuose, atnešusio Donaldo Trumpo antrąją kadenciją ir jos radikalią politiką, šiandien įtakojančią tiek Europą, tiek Lietuvą.

Karo laukimo būsena kaip mėgavimosi struktūra

Karo laukimo būsena kaip mėgavimosi struktūra

Šiuolaikinėje Europos politinėje vaizduotėje karo laukimo būsena tampa vis labiau įprasta. Karas čia nebe reiškinys, o tvarkos principas – ideologinė struktūra, kuri organizuoja kolektyvinį mąstymą, emocijas ir vaizduotę. Valstybė šiame kontekste įgyja simbolinę Tėvo funkciją – ji žada apsaugą, bet sykiu reikalauja paklusnumo. Tai, ką galima vadinti šiuolaikinės politikos libidine ekonomika, grindžiama ne racionaliu interesu, o nuolatiniu poreikiu patirti prasmę per įsitraukimą, per įsirašymą į simbolinę tvarką. Karo laukimas čia atlieka dvigubą vaidmenį: jis leidžia išlaikyti visuomenės sutelktumą ir kartu suteikia moralinį turinį pačiai priklausymo valstybei idėjai. Tokiu būdu valstybė tampa ne tiek politine institucija, kiek emocinės ir simbolinės investicijos objektu – tuo, kas leidžia subjektui patirti save kaip reikšmingą bendruomenės dalį.

Šeimos, kurių niekas nelaukia, arba nevaržomos imigracijos pavojaus aritmetika

Šeimos, kurių niekas nelaukia, arba nevaržomos imigracijos pavojaus aritmetika

Pastarosiomis savaitėmis, siekiant sukurti grėsmės tautos išlikimui iliuziją ir paruošti dirvą eiliniams buldozeriu stumiamiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimams, viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas dėl Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus augimo. Šįkart, pasitelkus primityvią aritmetiką ir operuojant apytiksliais statistiniais duomenimis, Lietuvos visuomenė yra gąsdinama, jog jau kitais metais „nekvalifikuoti darbininkai“ iš Vidurinės Azijos parsiveš į Lietuvą „savo žmonas ir vaikus“, kurių bus tūkstančiai ir kurie, be abejo, nesiintegruos ir gyvens iš pašalpų. 

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Lietuvos kultūros bendruomenės pasirašyta peticija „Prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą“ ir ją sekę protestai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kova už kultūros autonomiją, demokratines vertybes ir profesionalumo principus. Tačiau šis įvykis atveria gilesnį klausimą nei konkretus ministerijos paskirstymo ginčas: ką iš tikrųjų reiškia „kultūra“ valstybėje, kurioje jos institucinis egzistavimas glaudžiai susijęs su politine valdžia, ekonomine galia ir simboline tvarka?

Analizė remiasi kritinės teorijos ir ideologijos analizės prieiga, siekiant parodyti, kaip kultūros autonomijos diskursas funkcionuoja kaip valstybės moralinio legitimumo mechanizmas.

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

Utopija – taip verslo atstovas vertina keturių darbo dienų savaitės idėją. Atgijusiose diskusijose svarstoma: ar nepakenktų sutrumpinta darbo savaitė Lietuvos produktyvumui ir konkurencingumui? Ar drastiškai nesumažėtų kai kurių paslaugų prieinamumas?… Išsekus ekonominių projekcijų aptarimams, imamasi ir vertybinių klausimų: negi darbas žmogaus nebepuošia, kas beliks iš mūsų darbo etikos? Ką žmonės darys su visu tuo naujai gautu laisvalaikiu? Galbūt, vieno Kauno gatvėse kalbinto verslininko žodžiais – tauta prasigers?… 

Tačiau, kaip žino kiekvienas suaugęs žmogus, laisvas nuo apmokamo darbo laikas nebūtinai yra laisvalaikis. Didelė jo dalis skiriama neapmokamiems, rinkos ir BVP skaičiavimų užribyje liekantiems, ir dėl to nematomiems darbams.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė (II): kairiojo lūkesčiai

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė (II): kairiojo lūkesčiai

Kai tik pagaliau baigsis XX Vyriausybės formavimo procesas, Inga Ruginienė turės kaip reikalas kibti į darbus ir imtis vykdyti Vyriausybės, partijos ir koalicijos programą. Žinoma, darbas jau ir dabar vyksta, ir tikriausiai net intensyvesnis, nei politinės ramybės laikotarpiais. Vien Nausėdos ir Žemaitaičio dvikova kiek papildomo darbo sukuria!

Tarptautinės genocido tyrėjų asociacijos rezoliucija dėl situacijos Gazoje

Tarptautinės genocido tyrėjų asociacijos rezoliucija dėl situacijos Gazoje

Tarptautinė genocido tyrėjų asociaja siekia plėtoti mokslinius tyrimus ir edukuoti apie genocido prigimtį, priežastis ir pasekmes bei plėtoti genocido prevencijos politikos studijas. Asociacija vienija 500 narių ir yra laikoma svarbiausia genocido mokslininkus vienijančia organizacija pasaulyje. Rugpjūčio 31 d. balsavimu (86% „už“) priėmė rezoluciją, kuria pareiškė, kad Izraelis vykdo genocidą Gazoje.

Ar Lietuva išgyvens be imigracijos?

Ar Lietuva išgyvens be imigracijos?

Lietuvoje vis įsikibirkščiuojančios diskusijos dėl imigracijos jau persisėmė užsienio diskusijų gairėmis. Viena jų: imigracija yra grėsmė. Grėsmė nacionaliniam ir vidaus saugumui, tautinei tapatybei, kalbiniam vientisumui. Prieš kurį laiką prof. Romo Lazutkos komentaras iškėlė dar vieną imigracijos neva keliamą grėsmę – ekonominę ar, tiksliau, fiskalinę.