fbpx
Aktualu Komentarai

Kai išlaisvinimas pradeda kalbėti veto kalba

By Eglė Činikė / 7 rugpjūčio, 2026
Aktualu Kultūra

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 

By Vuk Vukotić / 2 rugpjūčio, 2026
Užsienyje

Generalinė prokuratūra nepradės ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų Gazoje

By Parengė Tadas Janušauskas / 10 balandžio, 2026
of
Kai išlaisvinimas pradeda kalbėti veto kalba
Aktualu/Komentarai

Kai išlaisvinimas pradeda kalbėti veto kalba

By Eglė Činikė / 7 rugpjūčio, 2026

Festivalyje „Kombinatas” atšaukus paskaitą apie Izraelio kairę ir antiokupacinius judėjimus, iškilo klausimas, peržengiantis vieno renginio ribas: kuo remiantis sprendžiama, kas turi teisę kalbėti, o kas – ne? Eglė Činikė, atidžiai sekusi įsiplieskusias diskusijas, nagrinėja jose atsivėrusią įtampą tarp tapatybės politikos ir politinės analizės, klausimą apie institucinių sąsajų ir realaus bendrininkavimo skirtį, bei problematiką bendruomenių, palaikomų ne gebėjimu nesutikti, o nesutarimo priežasties pašalinimu.

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 
Aktualu/Kultūra

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 

By Vuk Vukotić / 2 rugpjūčio, 2026

Kartą mačiau Slavoj Žižek paskaitą, kurioje šis filosofas pastebėjo talentingo režisieriaus Christopherio Nolano polinkį savo filmuose puikiai atspindėti mūsų laikų dvasią, dažnai formuojamą JAV hegemonijos. Pasak Žižeko, Nolano „The Dark Knight“ (2008) – filmas apie Betmeną – buvo tipinis Džordžo Bušo epochos kūrinys, nes jis pateisina a noble lie (liet. kilnujį melą). Gothamo miesto meras klaidingai pristato save kaip Betmeną ir sutinka būti areštuotas tam, kad sustabdytų blogiečio Džiokerio žudynes. Panašiai, Džordžas Bušas melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, kad atsikratytų blogiečiu Sadamu Huseinu. 

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)
Istorija/Nacionalizmas/Politika

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)

By Huey P. Newton, Korah Kremer / 28 birželio, 2026

Tauta sugrįžo. Šiandien neabejotinai galima matyti tam tikrą nacionalizmo atgimimą. Be to, šis reiškinys liečia ne tik reakcinę dešinę. Krūvos anarchistinių ir komunistinių grupelių šiandien atstovaujama senoji internacionalistinė grardija čia pasirodo kaip nepajėgi padaryti kažką daugiau nei publikuoti pamaldžius atsišaukimus, pasisakančius prieš „nacionalistinius karus“ ir „klaidingą sąmonę“ („false consciousness“), stumiančią darbo klasę atrasti šiuose karuose savo materialius interesus.

Dirbtinio intelekto girnapusė ant „Vilko valandos“ kaklo
Kultūra/Technologija

Dirbtinio intelekto girnapusė ant „Vilko valandos“ kaklo

By Martynas Klimas / 19 birželio, 2026

Ne per seniausiai praūžė „LT Game Awards“, kuriuose, be kita ko, buvo rinktas ir geriausias metų lietuviškas stalo žaidimas. Seniai praėjo tie laikai, kai tokia kategorija būtų sudaryta iš smetoninio Snakes and ladders klono „Cirkas“, turkiškos Monopoly kopijos iš turgaus ir badymo peiliu aplink pirštus. Laimėjo „Mergaitė su šautuvu“. Nelaimėjo? Dirbtinio intelekto nešta ir pamesta Tapino „Vilko valanda“. Pats komisijoje sėdėjau, giros bokalą kėliau ir mačiau, kad ne tai jam koją pakišo. Mačiau ir tai, kad DI naudojimas „Vilko valandai“ absoliučiai  nepadėjo.

Vienos radikalios bibliotekos istorija
Istorija/Kultūra/Redakcija rekomenduoja

Vienos radikalios bibliotekos istorija

By Rokas Linkevičius / 6 birželio, 2026

Balandžio 25 d. Kaune įvyko socialinio centro „Emma“ atidarymo vakarėlis. Ar veikiau atsikraustymo į naują vietą ir įsikūrimo užbaigtuvių vakarėlis. Visiems kauniečiams, be abejonės, pažįstama, „Emma“ iš tiesų atsidarė dar 2016-ųjų gruodžio 27 d. Visą dešimtmetį socialinis centras, tapęs namais įvairioms progresyvioms miesto iniciatyvoms ir kitiems nepritapėliams, veikė mėlyno medinuko A. Mickevičiaus g. 35 antrame aukšte. O šiais metais buvo nuspręsta atversti naują lapą, atsišviežinti ir persikraustyti į naują, žymiai didesnę erdvę. Į I. Kanto g. 25 patalpas persikėlė ne tik kolektyvas, pavadinimas ir baldai, bet ir plati biblioteka, viena esminių bet kokio kairuoliško socialinio centro dalių. 

Ar Lietuvos žurnalistika pasirengusi atsisakyti neutralumo siekio?
Komentarai

Ar Lietuvos žurnalistika pasirengusi atsisakyti neutralumo siekio?

By Agnė Rimkutė / 20 balandžio, 2026

Kas sieja kritinės pedagogikos tėvą iš Brazilijos, Paulo Freire, prieš apartheidą Pietų Afrikoje kovojusį arkivyskupą Desmond Tutu ir šiandien savo situaciją ir vaidmenį visuomenėje permąstančius Lietuvos žurnalistus?… Pastaruoju metu – augantis įsitikinimas, kad neutralumas priespaudos ir nelygybės akivaizdoje yra tolygus engėjo ir galios palaikymui. 

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais
Kultūra/Politika

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais

By Eglė Činikė / 10 kovo, 2026

Pauliaus Gritėno tekstas „Rusijos nusikaltimas ir bausmė“, publikuotas LRT portale, yra poleminis ir aiškiai vertybinis pasisakymas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Autorius teigia, kad ši agresija turi būti įvardijama be išlygų – kaip nusikaltimas, o bandymai ją aiškinti geopolitiniais interesais, civilizaciniais skirtumais ar „sudėtingu kontekstu“ rizikuoja tapti moraline kapituliacija. Tekstas polemizuoja su tuo, ką Gritėnas vadina Vakarų ambivalentiškumu – polinkiu niuansuoti ten, kur, jo manymu, būtina aiški riba tarp kaltės ir jos normalizavimo.