Sionizmas negali būti kairysis
Sionizmas su kairiosiomis vertybėmis nesuderinamas ne dėl to, kad Rosa Luxemburg buvo antisionistė. Jis nesuderinamas su jomis dėl to, kad savo logika remiasi antisemitine Europos nacionalizmo tradicija.
Mažiau aktyvizmo, daugiau organizavimosi
Šis straipsnis gimė iš patirties dirbant profesinėje sąjungoje, padedant žmonėms steigti profesines sąjungas darbovietėse, ginti savo interesus. Šiame tekste organizavimosi praktiką apmąstau platesniame politinės teorijos lauke. Straipsnyje apžvelgiu skirtumus tarp aktyvizmo ir organizavimosi. Mano įsitikinimu, aktyvistinės sąmoningumo ugdymo praktikos, ypač woke‘izmo tendencijos, sukelia „moralizavimo“ ir neprašyto „edukavimo“ įspūdį, o tai net tik uždaro kairįjį judėjimą savo burbule, bet ir iššaukia atmetimo reakcijas iš platesnės visuomenės. Straipsnio pabaigoje apžvelgiu organizacijas mūsų regione, kurios siekia išeiti už įprastų aktyvistinių ratų ir vadovaujasi organizavimosi principais. Ši politinės praktikos filosofija remiasi bendrų interesų ir materialistine prieiga, o pastaroji leidžia peržengti skirtingų pasaulėžiūrų ribas ir organizuotis su tais ir tomis, kuriems politinė kairės ar dešinės identifikacija mažai terūpi.
Kai išlaisvinimas pradeda kalbėti veto kalba
Festivalyje „Kombinatas” atšaukus paskaitą apie Izraelio kairę ir antiokupacinius judėjimus, iškilo klausimas, peržengiantis vieno renginio ribas: kuo remiantis sprendžiama, kas turi teisę kalbėti, o kas – ne? Eglė Činikė, atidžiai sekusi įsiplieskusias diskusijas, nagrinėja jose atsivėrusią įtampą tarp tapatybės politikos ir politinės analizės, klausimą apie institucinių sąsajų ir realaus bendrininkavimo skirtį, bei problematiką bendruomenių, palaikomų ne gebėjimu nesutikti, o nesutarimo priežasties pašalinimu.
„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“
Kartą mačiau Slavoj Žižek paskaitą, kurioje šis filosofas pastebėjo talentingo režisieriaus Christopherio Nolano polinkį savo filmuose puikiai atspindėti mūsų laikų dvasią, dažnai formuojamą JAV hegemonijos. Pasak Žižeko, Nolano „The Dark Knight“ (2008) – filmas apie Betmeną – buvo tipinis Džordžo Bušo epochos kūrinys, nes jis pateisina a noble lie (liet. kilnujį melą). Gothamo miesto meras klaidingai pristato save kaip Betmeną ir sutinka būti areštuotas tam, kad sustabdytų blogiečio Džiokerio žudynes. Panašiai, Džordžas Bušas melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, kad atsikratytų blogiečiu Sadamu Huseinu.
Derybos surištomis rankomis, arba kodėl valstybė negali leisti profsąjungoms susitarti dėl MMA
Prieš dešimt metų Joninių naktį Vyriausybės duris užblokavo apie šimtas studentų. Jie pasistatė palapines ir pareiškė, kad nesitrauks tol, kol iš naujojo Darbo kodekso projekto nebus išimti darbuotojų teisėms itin žalingi straipsniai.
Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)
Tauta sugrįžo. Šiandien neabejotinai galima matyti tam tikrą nacionalizmo atgimimą. Be to, šis reiškinys liečia ne tik reakcinę dešinę. Krūvos anarchistinių ir komunistinių grupelių šiandien atstovaujama senoji internacionalistinė grardija čia pasirodo kaip nepajėgi padaryti kažką daugiau nei publikuoti pamaldžius atsišaukimus, pasisakančius prieš „nacionalistinius karus“ ir „klaidingą sąmonę“ („false consciousness“), stumiančią darbo klasę atrasti šiuose karuose savo materialius interesus.
Dirbtinio intelekto girnapusė ant „Vilko valandos“ kaklo
Ne per seniausiai praūžė „LT Game Awards“, kuriuose, be kita ko, buvo rinktas ir geriausias metų lietuviškas stalo žaidimas. Seniai praėjo tie laikai, kai tokia kategorija būtų sudaryta iš smetoninio Snakes and ladders klono „Cirkas“, turkiškos Monopoly kopijos iš turgaus ir badymo peiliu aplink pirštus. Laimėjo „Mergaitė su šautuvu“. Nelaimėjo? Dirbtinio intelekto nešta ir pamesta Tapino „Vilko valanda“. Pats komisijoje sėdėjau, giros bokalą kėliau ir mačiau, kad ne tai jam koją pakišo. Mačiau ir tai, kad DI naudojimas „Vilko valandai“ absoliučiai nepadėjo.
Vienos radikalios bibliotekos istorija
Balandžio 25 d. Kaune įvyko socialinio centro „Emma“ atidarymo vakarėlis. Ar veikiau atsikraustymo į naują vietą ir įsikūrimo užbaigtuvių vakarėlis. Visiems kauniečiams, be abejonės, pažįstama, „Emma“ iš tiesų atsidarė dar 2016-ųjų gruodžio 27 d. Visą dešimtmetį socialinis centras, tapęs namais įvairioms progresyvioms miesto iniciatyvoms ir kitiems nepritapėliams, veikė mėlyno medinuko A. Mickevičiaus g. 35 antrame aukšte. O šiais metais buvo nuspręsta atversti naują lapą, atsišviežinti ir persikraustyti į naują, žymiai didesnę erdvę. Į I. Kanto g. 25 patalpas persikėlė ne tik kolektyvas, pavadinimas ir baldai, bet ir plati biblioteka, viena esminių bet kokio kairuoliško socialinio centro dalių.
Ar Lietuvos žurnalistika pasirengusi atsisakyti neutralumo siekio?
Kas sieja kritinės pedagogikos tėvą iš Brazilijos, Paulo Freire, prieš apartheidą Pietų Afrikoje kovojusį arkivyskupą Desmond Tutu ir šiandien savo situaciją ir vaidmenį visuomenėje permąstančius Lietuvos žurnalistus?… Pastaruoju metu – augantis įsitikinimas, kad neutralumas priespaudos ir nelygybės akivaizdoje yra tolygus engėjo ir galios palaikymui.
Generalinė prokuratūra nepradės ikiteisminio tyrimo dėl nusikaltimų Gazoje
Hind Radžab fondas (HRF) praneša, kad balandžio 9 d. Lietuvos generalinė prokuratūra priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo prieš Lietuvoje gyvenantį Izraelio pilietį Sean Gor dėl galimų karo nusikaltimų Gazos Ruože.