fbpx

Redakcija rekomenduoja

Ar dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją? (1 dalis)

Ar dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją? (1 dalis)

„Kai kurie technooptimistai įsivaizduoja tokias dirbtinio intelekto utopijas, kad Karlas Marxas šalia jų atrodo be vaizduotės. „Guardian“ pernai išleido trumpametražį dokumentinį filmą, kuriame – nuo 2016 iki 2019 m. atlikti interviu su „OpenAI“ vyriausiuoju mokslininku Ilja Suckeveriu. Pastarasis be skrupulų pareiškia: „DI išspręs visas dabartines mūsų problemas. Jis panaikins nedarbą, ligas ir skurdą. Bet taip pat jis sukurs ir naujų problemų.“

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

„LUNI buvo atviras visiems, visi galėjo tiek studijuoti, tiek dėstyti, nekeliant rimtų reikalavimų ir nestatant dalyvių į rėmus ir nepajudinamas struktūras, prie kurių būtina prisitaikyti. Tik lygiaverčiu laikomas studentas gebės įsitraukti į mokymosi procesą savanoriškai ir motyvuotai. LUNI dalyvė Aira Niauronytė žurnale Juodraštis rašo: „Laisvasis universitetas veikia kaip žmones vienijanti idėja, iš spektaklio visuomenės nario ir pasyvaus stebėtojo formuojanti aktyvų dalyvį, turintį savo poziciją įvairiais klausimais, kritiškai vertinantį galios struktūrų diktuojamą visuomenės situaciją.“

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (2 dalis)

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (2 dalis)

Lenkijos profesinė sąjunga „Darbininkų Iniciatyva“ (Inicjatywa Pracownicza) buvo įkurta prieš dešimtmetį Poznanėje, kai Cegielski fabriko darbininkai sukilo prieš administracijos planus uždaryti įmonę, o šiems į pagalbą prisijungė sindikalistinėmis idėjomis susidomėjusių pankų grupelė. Iš šio susidūrimo gimė viena įdomesnių šių laikų Lenkijos darbuotojų judėjimo iniciatyvų. Šiandien „Juodosios katės“ (taip profesinę sąjungą vadina darbuotojai) vienija apie 7 tūkst. darbuotojų visoje Lenkijoje, o pastaraisiais metais tarptautinėje auditorijoje ji pagarsėjo dėl bandymų streikuoti Amazon sandėliuose.

Feminizmas nėra apie laisvę rinktis

Feminizmas nėra apie laisvę rinktis

Praėjo šiek tiek daugiau nei šimtas metų nuo tada, kai moterys skirtingose pasaulio vietose gavo teisę balsuoti. Laikoma, jog Naujoji Zelandija yra pirmoji šalis, kurioje nuo 1893-iųjų metų rinkimuose balsuoti galėjo visos moterys. Lietuvoje moterys tokią teisę gavo 1919 metais. Užtruko dar ilgiau, kol moterys, neturinčios nuosavo turto ar priklausančios etninei mažumai gavo šią teisę. Pavyzdžiui, 1918 m. Didžiojoje Britanijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis balsuoti vyresnėms nei 30 metų moterims, tačiau tik toms, kurios buvo privačios žemės sklypų savininkės. Tik 1928 m. priimtas aktas, kuris suteikė moterims o tokias pačias balsavimo teises kaip ir vyrams. Tuo tarpu JAV baltaodėms moterims balsavimo teisė suteikta 1920-ais metais, o afroamerikietėms – 1965-ais metais. Lyginant šiuos įvykius su visa pasaulio istorija, moterims rinkimų teisės ir kitas ekonominės bei socialinės laisvės suteiktos, galima sakyti, vakar. Gaila, jog šį feminizmo palikimą mes labai greitai pamiršome, o šių dienų diskursas apie feminizmą yra ypač paveiktas dešiniųjų propagandos ir postfeminizmo kultūrinių bruožų, kurie teigia, jog visi feminizmo tikslai jau pasiekti. 

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (1 dalis)

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (1 dalis)

Lenkijos profesinė sąjunga „Darbininkų Iniciatyva“ (Inicjatywa Pracownicza) buvo įkurta prieš dešimtmetį Poznanėje, kai Cegielski fabriko darbininkai sukilo prieš administracijos planus uždaryti įmonę, o šiems į pagalbą prisijungė sindikalistinėmis idėjomis susidomėjusių pankų grupelė. Iš šio susidūrimo gimė viena įdomesnių šių dienų Lenkijos darbuotojų judėjimo iniciatyvų. Šiandien „Juodosios katės“ (taip profesinę sąjungą vadina darbuotojai) vienija apie 7 tūkst. darbuotojų visoje Lenkijoje, o pastaraisiais metais tarptautinėje auditorijoje ji pagarsėjo dėl bandymų streikuoti Amazon sandėliuose.

Už New Nordics geresnė Lietuva

Už New Nordics geresnė Lietuva

Perskaitę Ievos Koncevičiūtės pamąstymus apie naują šiaurietišką Lietuvą pirmiausia norėjom juoktis ir lengvai pasišaipyti. Atrodė, kad jie mus pasiekė iš alternatyvios realybės, kito pasaulio, kuriame gyvena Ieva. Visgi traukti per dantį ir pirštu rodyti į kvailybę – malonus, bet nelabai produktyvus užsiėmimas. Tad netruko dingtelėti mintis, kad turėtume būti savotiškai dėkingi Ievai už jos tekstą. Mat jis suteikia pagrindą atsispirti ir pagalvoti, kokioje šalyje norėtume gyventi ir kokioje gyventi galbūt pasirašytų net ir pati Ieva. 

Viskas, ko šiais metais neparašiau

Viskas, ko šiais metais neparašiau

Metai nenumaldomai eina į pabaigą. Daugiabučių kiemais ateina ir vėl išeina žiema, o klausimas, ar bus sniego per šventes, vėl iki paskutinės akimirkos lieka neatsakytas. Tačiau kalendorius griežtas, vietos intrigai nepalieka: metai tikrai baigsis. Artėjanti metų atomazga su savimi atsineša ir mintis apie visus nespėtus atlikti darbus.

Apie dvi Nomas

Apie dvi Nomas

Siekiant lygybės ir nešališkumo sveikatos srityje, ryškėja kitos nelygybės ir neteisybės, sudarančios sąlygas tame pačiame pasaulyje sutalpinti dvi Nomas. Naiviai pasvajojus, visgi norėtųsi, kad antraštės greitu metu skelbtų Noma ligos eradikaciją, o ne apgailestautų dėl duris galimai užveriančio geriausio restorano pasaulyje.