Redakcija rekomenduoja

Ką skaitėt, klausėt ir žiūrėjot 2024-aisiais?

By Tomas Marcinkevičius-Baronas / 10 sausio, 2025

Pirmiausia čia ir yra klausimas jums, mūsų mielieji skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai: tai ką skaitėt, klausėt ir žiūrėjot per visus metus? Gal ir mums, GPB redkolegijai, ką parekomenduosit? Pasidalinkit pasiūlymais komentaruose – laukiam visų filmų, serialų, knygų, straipsnių, tinklaraščių, videožaidimų, albumų, tinklalaidžių rekomendacijų.
O dabar papasakosiu jums, ką skaitėt, klausėt ir žiūrėjot iš GPB išleisto turinio 2024-aisiais. Truputį vėluodamas, nes paprastai tokie wrapai pasipila gruodžio pradžioje ir tęsiasi iki katalikų Kalėdų, paskui ateina metas sporto klubų narystėms reklamuoti. Bet mes čia, GPB redkolegijoje, niekada nebuvom pernelyg skubūs ar liguistai sekantys madas, šitas nesikeis ir 2025-aisiais.

Psichikos sveikata/Redakcija rekomenduoja

Grįžusi nuo ribos

By Elena Gasiulytė / 7 sausio, 2025

Tai uždaras ratas – kuo daugiau galimų diagnozių, tuo daugiau diagnozuojamųjų, kuo daugiau diagnozuojamųjų, tuo daugiau diagnozių. Vis daugiau patirčių patologizuojama – jau yra aprašytas gedėjimo sutrikimas, kai gedima per ilgai. Kiek yra per ilgai? Situacija panaši į asmenybės sutrikimus – kas ta sveikoji asmenybė, nuo kurios matuojame sutrikimą? Akivaizdu, kad tokia sistema neveikia. Antidepresantų kasmet išrašoma daugiau. Depresija diagnozuojamų žmonių skaičius auga. Panašu, kad vaistai nebūtinai gydo (neneigiu atvejų, kai vaistai tinka ir netgi yra būtini). Ir ne tik dėl to, kad vis garsiau kalbama apie tai, jog serotonino teorija mus gana sėkmingai apgavo. Kai kurių dalykų niekada negalėsime išgydyti jokiais vaistais. Negalėsime sukaišioti į jokias dėžutes. Netgi negalėsime rasti jokios asmeninės traumos, kuri būtų blogos savijautos priežastis.

Feminizmas ir LGBT+/Redakcija rekomenduoja

O fone – mizoginija: Ką sužinojau apsilankęs „Gentys Fest 2024“

By Tomas Marcinkevičius / 22 liepos, 2024

Po atidarymo rėkavimų prisijungiau prie to, kas man buvo įdomiausia – dirbtuvių „Leisk sau jausti“. Norėjau susipažinti su kitais dalyviais ir pažiūrėti, apie kokius jausmus čia kalbame. Apie jas daug nepasakosiu, nes būtų tiesiog neetiška. Bet man patiko – sutikau kitus žmones, kurie pirmiausia žmonės, tik po to – vyrai. Visi kažko ieškantys ar suradę, galvojantys ir priimantys sprendimus, traukėme specialias korteles ir pasakojomės apie save.

Todėl buvo labai keista, kai, išsipasakoję ir atsivėrę, buvome pakviesti sustoti rateliu, susikabinti per pečius ir visi garsiai riktelti: „Hu!“ Tarsi viskas, gana, pažeidžiamais, jautriais žmonėmis jau pabuvome, metas grįžti į buvimą vyrais. Tą patį „Hu!“ per festivalį vis išgirsdavau ataidintį iš kurio nors kampo, ir beveik kas kartą nuo jo krūpteldavau.

Redakcija rekomenduoja/Technologija

Ar dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją? (1 dalis)

By Garrison Lovely / 11 birželio, 2024

„Kai kurie technooptimistai įsivaizduoja tokias dirbtinio intelekto utopijas, kad Karlas Marxas šalia jų atrodo be vaizduotės. „Guardian“ pernai išleido trumpametražį dokumentinį filmą, kuriame – nuo 2016 iki 2019 m. atlikti interviu su „OpenAI“ vyriausiuoju mokslininku Ilja Suckeveriu. Pastarasis be skrupulų pareiškia: „DI išspręs visas dabartines mūsų problemas. Jis panaikins nedarbą, ligas ir skurdą. Bet taip pat jis sukurs ir naujų problemų.“

Istorija/Redakcija rekomenduoja/Švietimas

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

By Rokas Linkevičius / 12 balandžio, 2024

„LUNI buvo atviras visiems, visi galėjo tiek studijuoti, tiek dėstyti, nekeliant rimtų reikalavimų ir nestatant dalyvių į rėmus ir nepajudinamas struktūras, prie kurių būtina prisitaikyti. Tik lygiaverčiu laikomas studentas gebės įsitraukti į mokymosi procesą savanoriškai ir motyvuotai. LUNI dalyvė Aira Niauronytė žurnale Juodraštis rašo: „Laisvasis universitetas veikia kaip žmones vienijanti idėja, iš spektaklio visuomenės nario ir pasyvaus stebėtojo formuojanti aktyvų dalyvį, turintį savo poziciją įvairiais klausimais, kritiškai vertinantį galios struktūrų diktuojamą visuomenės situaciją.“

Redakcija rekomenduoja

Kam apskritai reikalingas GPB? Gal, pavyzdžiui, tau?

By Tomas Marcinkevičius / 21 kovo, 2024

Pamenu kaip vakar: prieš vos daugiau nei penkerius metus, 2018-ųjų vasarą, kartu su keliais bendražygiais ir bendražygėmis susirinkome Kaune, socialiniame centre „Emma“. Susirinkome pasikalbėti – ką daryti su tinklapiu „Gyvenimas per brangus“?

Darbo istorijos/Ekonomika/Interviu/Redakcija rekomenduoja

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (2 dalis)

By Jurgis Valiukevičius / 10 kovo, 2024

Lenkijos profesinė sąjunga „Darbininkų Iniciatyva“ (Inicjatywa Pracownicza) buvo įkurta prieš dešimtmetį Poznanėje, kai Cegielski fabriko darbininkai sukilo prieš administracijos planus uždaryti įmonę, o šiems į pagalbą prisijungė sindikalistinėmis idėjomis susidomėjusių pankų grupelė. Iš šio susidūrimo gimė viena įdomesnių šių laikų Lenkijos darbuotojų judėjimo iniciatyvų. Šiandien „Juodosios katės“ (taip profesinę sąjungą vadina darbuotojai) vienija apie 7 tūkst. darbuotojų visoje Lenkijoje, o pastaraisiais metais tarptautinėje auditorijoje ji pagarsėjo dėl bandymų streikuoti Amazon sandėliuose.

Feminizmas ir LGBT+/Redakcija rekomenduoja

Feminizmas nėra apie laisvę rinktis

By Milda Gadliauskaitė / 4 kovo, 2024

Praėjo šiek tiek daugiau nei šimtas metų nuo tada, kai moterys skirtingose pasaulio vietose gavo teisę balsuoti. Laikoma, jog Naujoji Zelandija yra pirmoji šalis, kurioje nuo 1893-iųjų metų rinkimuose balsuoti galėjo visos moterys. Lietuvoje moterys tokią teisę gavo 1919 metais. Užtruko dar ilgiau, kol moterys, neturinčios nuosavo turto ar priklausančios etninei mažumai gavo šią teisę. Pavyzdžiui, 1918 m. Didžiojoje Britanijoje buvo priimtas įstatymas, leidžiantis balsuoti vyresnėms nei 30 metų moterims, tačiau tik toms, kurios buvo privačios žemės sklypų savininkės. Tik 1928 m. priimtas aktas, kuris suteikė moterims o tokias pačias balsavimo teises kaip ir vyrams. Tuo tarpu JAV baltaodėms moterims balsavimo teisė suteikta 1920-ais metais, o afroamerikietėms – 1965-ais metais. Lyginant šiuos įvykius su visa pasaulio istorija, moterims rinkimų teisės ir kitas ekonominės bei socialinės laisvės suteiktos, galima sakyti, vakar. Gaila, jog šį feminizmo palikimą mes labai greitai pamiršome, o šių dienų diskursas apie feminizmą yra ypač paveiktas dešiniųjų propagandos ir postfeminizmo kultūrinių bruožų, kurie teigia, jog visi feminizmo tikslai jau pasiekti.

Darbo istorijos/Ekonomika/Redakcija rekomenduoja

Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (1 dalis)

By Jurgis Valiukevičius / 21 vasario, 2024

Lenkijos profesinė sąjunga „Darbininkų Iniciatyva“ (Inicjatywa Pracownicza) buvo įkurta prieš dešimtmetį Poznanėje, kai Cegielski fabriko darbininkai sukilo prieš administracijos planus uždaryti įmonę, o šiems į pagalbą prisijungė sindikalistinėmis idėjomis susidomėjusių pankų grupelė. Iš šio susidūrimo gimė viena įdomesnių šių dienų Lenkijos darbuotojų judėjimo iniciatyvų. Šiandien „Juodosios katės“ (taip profesinę sąjungą vadina darbuotojai) vienija apie 7 tūkst. darbuotojų visoje Lenkijoje, o pastaraisiais metais tarptautinėje auditorijoje ji pagarsėjo dėl bandymų streikuoti Amazon sandėliuose.

Komentarai/Redakcija rekomenduoja

Už New Nordics geresnė Lietuva

By Karolis Dambrauskas, Tomas Marcinkevičius / 31 sausio, 2024

Perskaitę Ievos Koncevičiūtės pamąstymus apie naują šiaurietišką Lietuvą pirmiausia norėjom juoktis ir lengvai pasišaipyti. Atrodė, kad jie mus pasiekė iš alternatyvios realybės, kito pasaulio, kuriame gyvena Ieva. Visgi traukti per dantį ir pirštu rodyti į kvailybę – malonus, bet nelabai produktyvus užsiėmimas. Tad netruko dingtelėti mintis, kad turėtume būti savotiškai dėkingi Ievai už jos tekstą. Mat jis suteikia pagrindą atsispirti ir pagalvoti, kokioje šalyje norėtume gyventi ir kokioje gyventi galbūt pasirašytų net ir pati Ieva.