fbpx

Kultūra

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais

Dostojevskis mobilizuotos moralės laikais

Pauliaus Gritėno tekstas „Rusijos nusikaltimas ir bausmė“, publikuotas LRT portale, yra poleminis ir aiškiai vertybinis pasisakymas apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Autorius teigia, kad ši agresija turi būti įvardijama be išlygų – kaip nusikaltimas, o bandymai ją aiškinti geopolitiniais interesais, civilizaciniais skirtumais ar „sudėtingu kontekstu“ rizikuoja tapti moraline kapituliacija. Tekstas polemizuoja su tuo, ką Gritėnas vadina Vakarų ambivalentiškumu – polinkiu niuansuoti ten, kur, jo manymu, būtina aiški riba tarp kaltės ir jos normalizavimo.

Meno kūrėjų autonomija – nuo ko? 

Meno kūrėjų autonomija – nuo ko? 

Pirmiausia turiu pabrėžti, kad labai džiaugiuosi GPB straipsnių įvairove pastaruoju metu. Įdomu, kad jau ne viename GPB straipsnyje skaitau apie tai, kaip meno ir kultūros darbuotojos yra priskiriamos kapitalo tarnams ir gal net išnaudotojų, suprask, elito klasei. Jaučiu, kad tai galėtų būti bendras kairysis sentimentas: jei tu gauni pinigų ir gyveni iš darbo kultūros sferoje – iš karto įtartina. Žinoma, viską kiek supaprastinau, bet pabandysiu išskleisti problemą plačiau. Pati esu kultūros ir meno darbuotoja, todėl pastabas priimu asmeniškai.

Kur kairioji alternatyva?

Kur kairioji alternatyva?

Jau daugiau nei pusę metų vykstant įvairiems protestams ir pasipriešinimo akcijoms prieš esamą NA-LSDP koaliciją, jaučiuosi lyg įstrigęs tarp dviejų fronto linijų. Sekdamas viešąjį diskursą bei batalijas tarp dešiniųjų ir kairiųjų apie kultūros protestus, dažniausiai sutinku būtent su kairiųjų argumentais ir vertinimu. Ir vis dėl to praktikoje stoviu toje pačioje barikadų pusėje kaip P. Gritėnas, o ne A. Bielskis.

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Lietuvos kultūros bendruomenės pasirašyta peticija „Prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą“ ir ją sekę protestai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kova už kultūros autonomiją, demokratines vertybes ir profesionalumo principus. Tačiau šis įvykis atveria gilesnį klausimą nei konkretus ministerijos paskirstymo ginčas: ką iš tikrųjų reiškia „kultūra“ valstybėje, kurioje jos institucinis egzistavimas glaudžiai susijęs su politine valdžia, ekonomine galia ir simboline tvarka?

Analizė remiasi kritinės teorijos ir ideologijos analizės prieiga, siekiant parodyti, kaip kultūros autonomijos diskursas funkcionuoja kaip valstybės moralinio legitimumo mechanizmas.

Nahed Awwad: „Palestinos menas yra labai geras Palestinos ambasadorius“

Nahed Awwad: „Palestinos menas yra labai geras Palestinos ambasadorius“

„Dokumentavimas man svarbus kaip būdas priešintis tikrovei, su kuria nesutinku. Turiu užfiksuoti tai, kaip viskas buvo ir kaip yra, nes žmonės be atminties yra tarsi kompiuteris, tuščia mašina. Izraelio armija daug kartų mėgino sunaikinti palestiniečių atmintį. 1948 m. jie konfiskavo ištisas bibliotekas, nuotraukų archyvus. Tą patį jie padarė 1967 m. karo metu, 1982 m. okupavę Beirutą. 2002 m. Izraelio armijai vėl įsiveržus į Vakarų Krantą, kareiviai atėjo į mano biurą – tuo metu dirbau televizijos stotyje Ramaloje. Jie pasiėmė daugybę daiktų, įskaitant ir kietuosius diskus. O mes priešinamės saugodami atmintį ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Šias pastangas atpažįstu daugelyje palestiniečių menininkų ir kino kūrėjų.“

Izraelietis Berlyne: „Šis karas, kaip ir visi karai prieš tai, nėra sprendimas“

Izraelietis Berlyne: „Šis karas, kaip ir visi karai prieš tai, nėra sprendimas“

Mati Shemoelofas, gimęs 1972 m. Haifoje, yra arabų ir žydų autorius, dešimt metų gyvenantis Berlyne. Izraelyje jis išleido dešimt knygų: septynis eilėraščių rinkinius, apsakymų rinkinį, eseistikos knygą ir romaną. Pirma knyga Vokietijoje – eilėraščių rinkinys Bagdad. Haifa. Berlin (2019). Be to, pasirodė jo radijo pjesė „Būsimas krantas“ (Das künftige Ufer, 2018). Antra knyga šioje šalyje – eilėraščių rinkinys „Laivelį savo rankoje vadinu randu“ (Das kleine Boot in meiner Hand nenn ich Narbe: Gedichte, 2023). Shemoelofas prisidėjo prie dviejų Vokietijos sostinės literatūrinių grupių įkūrimo: „Poetic Hafla – daugiakalbis meninis vakarėlis“ ir „Anu – žydai ir arabai rašo Berlyne“. Kai kurie jo tekstai išspausdinti antologijoje „Ką tai turėtų reikšti: naujoji hebrajų poezija Vokietijoje (Was es bedeuten soll: Neue hebräische Dichtung in Deutschland, 2019).

Antropologės žvilgsnis į JAV-Meksikos pasienį.  Ko Lietuva gali ten pasimokyti?

Antropologės žvilgsnis į JAV-Meksikos pasienį. Ko Lietuva gali ten pasimokyti?

Šią knygą perskaityti svarbu tam, kad galėtume apmąstyti savo pačių ribotumą, užuot ieškojus pasiteisinimų apsistatyti fizinėmis sienomis, kurios žeidžia labiau negu saugo. Smurto, prievartos ir rasizmo akivaizdoje kritinis mąstymas apie sienas kaip socialinius konstruktus – svarbus žingsnis etiškesnės bendruomenės kūrimo link.

Vitalistinė „Vesper“ fantazija

Vitalistinė „Vesper“ fantazija

„Vesper“ siūlomas problemos įveikos būdas yra dalis pačios problemos. Aišku, būtų neprotinga iš tokio nulaižyto kūrinio laukti „teisingos“ politinės žinutės ir kokios nors kvazirevoliucinės dinamikos (cha, tarsi vis dar būtų įmanoma tokia tikėti!), todėl ir liekame su į diskursą įvirintu Gėrio ir Blogio manichėjizmu, kuris ypač nūdien yra pagrindinė korta šiame nemąsliame „mes prieš juos“ pokeryje.