Amazon – kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje (1 dalis)

Interviu pirmą kartą publikuotas kultūros ir politikos žurnale „Lūžis“.

Šiame interviu kalbamės su Marta Rozmysłowicz, kuri yra profesinės sąjungos tarybos narė bei administracinio ir teisinio komiteto koordinatorė. Prieš dešimtmetį Marta įsitraukė į kairiųjų judėjimą kovojant prieš būstų privatizaciją ir gyventojų priverstinius iškeldinimus Varšuvoje. Ji buvo viena iš jau dešimtmetį veikiančio skvoto ir socialinio centro Syrena įkūrėjų. Apie šią istoriją Marta daugiau pasakoja interviu antrojoje dalyje. O pirmojoje dalyje kalbamės apie bandymus organizuotis Amazon sandėliuose Poznanėje, kaip galime matuoti iš darbuotojo išsunkiamą jėgą bei kaip pavyko apriboti darbo laiką Avon sandėliuose.

Kalbasi Jurgis Valiukevičius, iš anglų kalbos vertė Mykolas Baranauskas

Pradėkime nuo tavo asmeninės istorijos. Kaip įsitraukei į Amazon profsąjungos veiklą? Ar iš pradžių šioje įmonėje tiesiog dirbai?

Taip. 2018 m. gavau darbą netoli Poznanės esančiame sandėlyje. Šis atsidarė 2014 m., spalio ar lapkričio mėn. pradžioje. Profsąjunga ten buvo įsteigta jau tų pačių metų gruodį.

Papasakok daugiau apie patį darbą. Kaip jis atrodo? Kas jį sudaro?

Darbas vyksta viename iš Amazon sandėlių, skirtų daiktų, kuriuos užsisako žmonės, laikymui. Šis sandėlys tuo pačiu yra ir paketų paruošimo ir išsiuntimo centras. Kaip teigia Amazon, kam nors internetu užsisakius jų produktą, sandėlio darbuotojas gauna pranešimą į savo turimą skenavimo įrenginį. Produktas įdedamas į dėžę, kuri keliauja į pakavimo skyrių. Šie produktai yra knygos, elektroniniai įrenginiai, o taip pat ir šunų ar kačių maistas, kasdieniai dalykai.

Didelė dalis ten esančių daiktų yra visiškai beverčiai plastikiniai žaislai – pripučiami viščiukai ir panašūs keisti dalykai. Dėl to COVID pandemijos metu buvo gana absurdiška situacija: mūsų darbas buvo priskiriamas prie „būtinųjų paslaugų“ (nors jokio papildomo užmokesčio negavome), tačiau daiktai, kuriuos mums tekdavo supakuoti, daugiausiai būdavo visiškai nebūtini.

Viena sandėlyje veikiančių procesų dalis buvo sunkvežimiais atgabenamų produktų priėmimas. Amazon sandėliai būna įrengti netoli greitkelių nes įmonė nenaudoja geležinkelių. Jos tolimųjų reisų vežėjai išvežioja produktus po visą Europą. Tada šie paketai iškraunami, išskirstomi į mažesnes dalis, sudedami į lentynas. Po to, atėjus užsakymui iš kliento, jie vėl supakuojami, sukraunami į sunkvežimį ir išsiunčiami. Taigi, ten vyksta daug skirtingų dalykų. Tai šiek tiek primena prieplauką arba uostą: produktai atgabenami, juos reikia išpakuoti ir po to vėl išsiųsti. Abu šie dalykai paremti panašiu principu. Kiekvienas sandėlys tarsi turi savo uostą.

Aš dirbau ypač daug aukštųjų technologijų naudojančiame Amazon skyriuje, pavadinimu AFE (Amazon Fulfillment Engine). Tai vienas iš autorinėmis teisėmis apsaugotų Amazon skyrių, kuriuose kartu su žmonėmis darbą atlieka daug automatų. Darbo tempą nustato algoritmai, remiamasi užduočių paskirstymu tarp darbuotojų. Skyriuje didžiąją darbuotojų dalį sudaro moterys. Joms paprastai tenka daug greito tempo reikalaujančių užduočių, o vyrams – daug sunkių svorių kilnojimo. Šiame skyriuje, klientui užsisakius daugiau nei vieną daiktą, pvz., knygą ir kompaktinį diską, šie paimami iš skirtingų vietų ir sudedami į vieną paketą. Amazon tokiam bendram skirtingų daiktų pakavimui turi visą procesą. Tai buvo daroma ir skyriuje, kuriame dirbau.

Kiek vidutiniškai užtrunka paruošti vieną užsakymą? Koks darbo tempas?

Kaip darbuotojas, gali žinoti tik produktyvumo normą, kurią tau reikia išpildyti kiekvienoje darbo proceso dalyje. Naudojamas tam tikras mokslinis vadovavimo būdas, kuriuo remiantis darbas suskirstomas į atskiras funkcijas.

Po įsitraukei į Amazon profsąjungos organizavimą.

Man pradėjus dirbti, profsąjunga jau buvo ten. Pirmuosius metus dirbau per laikinojo įdarbinimo agentūrą su mėnesiniais kontraktais. Per visą šį laiką buvau profsąjungos nare, tik įmonė to nežinojo, nes neprivalome įmonei atskleisti savo narystės statuso. Tada Amazon man pasiūlė bandomąjį trijų mėnesių kontraktą. Po to gavau kontraktą metams. Praėjus šiems metams, būčiau galimai gavusi ir neterminuotą kontraktą. Atsidūriau tokioje situacijoje kad turėjau nuspręsti, ar norėjau oficialiai atstovauti profsąjungai, ar dirbti įmonėje dar metus ir kliautis, kad po jų gausiu pilno įdarbinimo sutartį. Nusprendžiau „atsiskleisti“. Žinojau, kad po to mano kontraktas nebus pratęstas.

Taigi, metus buvau profsąjungos atstove. Vos tik atsidūriau šioje pozicijoje, nebegalėjau išpildyti produktyvumo normų. Vienintelis būdas likti mano skyriuje buvo labai greitai dirbti. Nors tebedirbau tokiu pat tempu kaip anksčiau, normų išpildyti nebegalėjau, todėl įmonė pradėjo stumti mane iš skyriaus.

Tiesa sakant, organizacinę profsąjungos veiklą vykdyti buvo lengviau prieš tampant oficialia profsąjungos atstove, nes tuo metu skyriuje galėdavau padaryti daug daugiau dalykų. Kartu su darbuotojais rengdavome peticijas, bandydavome gauti geresnę įrangą, organizuodavome balsavimus profsąjungos reikalams. Jau tapus profsąjungos atstove, įmonė atskyrė mane nuo visų, kiti darbuotojai pradėjo bijoti šnekėtis su manimi. Nebuvo lengva. Po to daugiau įsitraukiau į sveikatos ir darbo saugos reikalus ir tapau sveikatos ir darbo saugos komisijos nare.

Lenkijoje yra įstatymas, kalorijų kiekio, kurį galima „ištraukti“ iš darbuotojų, ribą. Iš esmės jis nustato fizinio darbo sunkumą ir uždeda šiam tam tikrus apribojimus. Minėjai, kad atlikai savo skaičiavimus ir gavai visai kitokį rezultatą nei pateikia įmonė. Gal galėtum papasakoti apie tai daugiau?

Lenkija turi sveikatos ir darbo saugos reguliaciją, kuri apriboja darbo kiekį vienai pamainai. Ši reguliacija skirta fiziniam darbui. Darbo apribojimas išreiškiamas sunaudota energija, kuri skaičiuojama kalorijomis ir kilodžiauliais. Moterims riba – 5000 kilodžiaulių per pamainą, vyrams – 8400. Darbdavys yra įpareigotas tai matuoti. Šis apribojimas nėra skaičiuojamas išvedant vidurkį, t. y., darbuotojui vieną dieną išnaudojus 5000 kilodžiaulių, antrą – 6000, trečią – 3000, suskaičiuojant, kad vidutinės kilodžiaulių sanaudos per pamainą – mažesnės nei 5000. Jei darbuotojas peržengia 5000 kilodžiaulių ribą, darbdavys pažeidžia saugumo reikalavimus. Tai reiškia, kad darbas nesaugus, todėl neturėtų būti atliekamas. Darbdavys įpareigotas nustatyti rizikas, su kuriomis darbuotojai susiduria skirtinguose darbuose. Šis rizikos nustatymas turi būti atliktas kiekvienai darbo pozicijai.

Būtent to darbdaviai reguliariai nedaro. Užtikrinti, kad darbdavys reguliariai matuotų energijos suvartojimus skirtingose darbo vietose gali tik į sveikatą ir saugumą dėmesį kreipianti profsąjunga. Darbuotojui individualiai tai daryti sunku. Lenkijoje darbdaviai rizikos nustatymo klausimais privalo konsultuotis su profsąjunga.

Kartais teigiama, kad ilgiausias laikas, kokį žmonės gali išdirbti Amazon, yra 5 metai. Po jų būna tiesiog nebeįmanoma tęsti, nes reikalavimai kūnui – per dideli.

Deja, tokia sistema labai silpna, nes minėtoji konsultacija paprastai viso labo reiškia, kad darbdaviai tiesiog įteikia profsąjungai dokumentus, kuriuos šiai telieka pasirašyti. Netgi kai profsąjunga parašą padėti atsisako, darbdaviams tai nerūpi. Vokietijoje darbuotojų tarybos turi teisę dalyvauti rizikos nustatyme. Tai reiškia, kad darbdavys negali to daryti vienas – profsąjunga turi sutikti su pateikiamos rizikos analizės turiniu. Skirtumas nuo Lenkijoje veikiančios reguliacijos gana didelis, tačiau šioji mūsų profsąjungoms vis tiek yra įrankis, leidžiantis kontroliuoti darbuotojui tenkantį darbo kiekį.

Nuo pat industrinės revoliucijos kapitalizmas ieško, kaip pritaikyti technologijas efektyvesniam dirbančiųjų išnaudojimui. Pagrindinis klausimas jiems – kaip geriau išnaudoti darbuotojus. Šie negali būti pilnai pakeisti robotais, ypač dėl to, kad rankų darbas vis dar pigesnis nei mašinos. Vietoj to, visas darbo procesas moksliškai organizuojamas tokiu būdu, kad iš mūsų, kaip darbuotojų, būtų galima paimti kuo daugiau. Amazon, be abejonės, naudojasi tokiomis priemonėmis.

Pasitelkus šį energijos išnaudojimo matavimą galima aiškiai pamatyti, kaip darbuotojai išnaudojami. Taigi, jei viena pamaina moteriai turėtų neviršyti 5000 kilodžiaulių, ir jei per vieną pamainą Amazon darbuotoja sudegina du ar tris kartus daugiau kalorijų nei leidžia teisiškai nustatyta riba, tai reiškia, kad ji dirba už du ar tris žmones. Taip pat tai reiškia, kad darbuotoja sudegina 15000 kilodžiaulių per dieną, t. y. per vieną dieną nudirba 3 dienų darbą, o atlyginimą gauna tik už vieną dieną. Matuojant metų laikotarpį, tai reiškia, kad per metus darbo iš darbuotojos atimami trys metai gyvenimo ir sveikatos.

Be to, į darbo vietą, kuriai reikėtų trijų žmonių, nusamdomas tik vienas. Taigi, ne visai tiesa, kad robotai mažina užimtumo lygį ir kad su laiku darbuotojai bus pilnai išstumti. Greičiau panaudojant robotus ir kitas pažangiasias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, darbo procesas organizuojamas tokiu būdu kad iš kiekvieno darbuotojo būtų galima ištraukti daugiau darbo.Tai reiškia, kad, augant produktyvumui, mažiau darbuotojų sukuria vis daugiau ir daugiau turto. Taip pat tai nereiškia, kad tokie darbdaviai kaip Amazon samdo mažiau žmonių. Pažangiausias technologijas naudojantys Amazon sandėliai neturi ženkliai mažesnio darbuotojų skaičiaus nei mažiau pažangūs padaliniai.

Visos kitos logistikos įmonės stebi Amazon vykstančius procesus ir juda ta pačia kryptimi. Kitose darbovietėse, kuriose veikia mūsų profsąjunga, darbo procesai organizuojami panašiu būdu kaip ir Amazon. Pvz., mano profsąjungos padalinys veikia įmonėje Avon. Ši įmonė taip pat turi sandėlį, kuriame apdorojami jos kosmetiniai produktai. Sandėlių darbuotojai ten daro daugmaž tą patį, ką aš dariau dirbdama Amazon, jų darbo procesas organizuojamas labai panašiai. Mano minėta problema su energijos išnaudojimu iškyla ir ten.

Mano profsąjungą ši problema labai domina. Neseniai turėjome didelį susirinkimą, skirtą sveikatos, darbo saugos ir energijos eikvojimo reikalams. Aptarinėjome, kaip jį matuoti, ką dėl jo daryti ir kaip paskatinti dirbančiuosius domėtis, kiek darbo iš jų atimama naudojant tokias technologijas. Pvz., Avon veikiantis profsąjungos skyrius pradėjo streiko procedūrą ir derybų metu išgavo iš įmonės sutikimą tikrinti energijos išeikvojimą jų darbo vietose pasitelkdami trečiąją šalį.

Lenkijoje veikia vadinamasis Centrinis Darbo Apsaugos Institutas, atliekantis įvairius su darbu susijusius tyrimus. Šis institutas atvyko į Avon sandėlį, apskaičiavo tam tikrose vietose darbuotojų išnaudojamus energijos kiekius ir nustatė, kad viskas gerai – darbas sutelpa į kilodžiaulių limitą. Tačiau mūsų profsąjunga nustatė, kad matuota darbo pamaina trunka 8 valandas, bet kai kuriais atvejais darbuotojai dirba ir iki 12 valandų. 8 valandų pamaina atitinka nustatytą kilodžiaulių limitą, bet 12 valandų pamaina jį peržengia. Atskleidusi šią informaciją, profsąjunga sugebėjo išsikovoti darbo laiko sutrumpinimą – 12 valandų darbo dienų nebeliko, nes šios tapo neteisėtomis. Tai buvo nemaža pergalė, nes 12 valandų pamainos keldavo daug problemų.

Taigi, pasitelkdamos tokius įrankius kaip energijos išeikvojimo matavimai, profsąjungos suteikia galimybę sutrumpinti darbo laiką. Tai yra vienas iš didesnių jų teikiamų privalumų darbuotojams: sutrumpinti pamainą, priversti darbdavį suteikti darbuotojams daugiau pertraukų ir, idealiu atveju, pasamdyti daugiau žmonių. Žinoma, taip pat svarbu ir didesnis atlyginimas, bet, mano nuomone, jo reikalavimą turi lydėti ir trumpesnio darbo laiko reikalavimas..

Amazon sandėliuose darbo diena trunka 10 valandų. Pagal jų apskaičiavimus, per tokią darbo dieną iš darbuotojų galima išgauti didesnį produktyvumą. Bet pačiam darbininkui tokia darbo trukmė – labai destruktyvi. 8 valandos tikrai yra darbo fizinė riba. Joms pasibaigus, galima sugrįžti namo ir dar kažką daryti, bet po 10-ies valandų tokio darbo jautiesi kaip sugriautas. Grįžti namo ir krenti į lovą, nes būni lyg daržovė, nebegali funkcionuoti. Žinoma, yra žmonių, kurie su laiku pripranta prie tokio tempo ir sugeba gyvuoti, bet toks perviršinio funkcionalumo režimas veda prie visiško sveikatos išeikvojimo.

Kartais teigiama, kad ilgiausias laikas, kokį žmonės gali išdirbti Amazon, yra 5 metai. Po jų būna tiesiog nebeįmanoma tęsti, nes reikalavimai kūnui – per dideli. Be to, Amazon tą puikiai žino. Ši įmonė ir nenori samdyti žmonių, kurie dirbtų jiems ilgiau nei 5 metus. Idealus darbuotojas jai – studentas, praleidžiantis ten 2 ar 3 mėnesius ir turintis daug energijos bėgiojimui po sandėlį. Šis darbas netgi būtų gana smagus, jei neturėtų tokio tempo ir nebūtų toks antisocialus: dėl darbo valandų kiekio ir išsekimo tapa labai sunku gyventi normalų gyvenimą.

Kada prasideda pamainos?

Pamainos prasideda 6 val., 6:30, 5:30. Vienoje darbovietėje yra kelios skirtingos darbovietės. Yra dieninės ir naktinės pamainos, o jomis dirbantys žmonės mainosi vietomis. Be to, įmonėje veikia įvairios kitos sistemos, kuriose žmonės turi skirtingas darbo valandas. Dieninės pamainos baigiasi 4:30 ar 5:30 dienos. Praėjus pusvalandžiui, savo darbą pradeda kita pamaina, kuri baigia vidurnaktį.

Dėl nedidelių atlyginimų įmonė nesugeba pritraukti žmonių iš miesto, todėl samdo žmones iš provincijų. Amazon yra kaip vėžys, augantis žlugusios Lenkijos pramonės vietoje. Čia dirba žmonių, į darbą atvykstančių iš miestų ar miestelių, anksčiau turėjusių išvystytą pramonę, kuri vėliau buvo privatizuota arba uždaryta. Tokiuose miesteliuose nebelikę darbo vietų, todėl jų gyventojams kartais tenka rinktis darbą, iki kurio reikia keliauti 3 valandas.

2-osios interviu dalies laukite kitą savaitę