Duobkasys disidentas ir pusiau iškasta kapo duobė
Taip, pavadinimą specialiai tokį lyg iš Ilfo ir Petrovo apysakos sugalvojau. Bet duobkasio Eduardo istorija iš tikrųjų neeilinė, o pusiau iškasta duobė joje vaidina taip pat ne trečiaplanį vaidmenį.
Kaip videožaidimai tapo „berniukų sportu“
„Geimeriu“ vadintis nedrįstu ir nenoriu. Kodėl? Todėl, kad konotacijos – geimerį aš vis tiek kažkiek tebeįsivaizduoju kaip su dušu nelabai draugaujantį ir socialiniais įgūdžiais neapdovanotą bernaicį, kurio viduje kunkuliuoja nežinantis kur dėtis pyktis, kartais prasiveržiantis neapykanta kokioms nors mažumoms.“
Nauja paslauga ofisų darbuotojams: draudimas nuo nesąmonių darbe!
Ir pirmasis vaizdo įrašas mano blòge, kuriame papasakoju, kaip mes jus apdrausime
Buvom gatvėse, Seime ir Vyriausybėje
Visur buvau su mūsų profsąjunga per šitas pora savaičių, visko daug regėjau ir domėn įsidėjau, tai leiskit paeiliui ir papasakoti: kas gero gatvėse ir valdžios koridoriuose!
„Severance“: tarp korporacinės svajonės ir asmeninio košmaro
Nors „Severance“ yra mokslinės fantastikos trileris, jo korporacinė atmosfera yra nejaukiai artima. Iš dalies šį deja vu jausmą kuria lengvai atpažįstami minimalūs monochromiški interjerai (tarkim, Ikea ir baltos sienos). Iš dalies, visgi lengva atpažinti santykių hierarchiją darbe, kurios paviršius – politiškai korektiškas, bet po juo slypi galios žaidimai. Galiausiai atpažįsti save, nenoromis įstrigusį darbe, kur reikia atlikti sau svetimą vaidmenį. Kokią asmenybę formuoja tokia darbo aplinka? Apie tai šiame straipsnyje ir noriu kalbėti – apie padalintus gyvenimus, kurie atskiria žmogų ne tik nuo savęs paties, bet ir nuo kitų, nuo žmogiškosios prigimties ir nuo darbo esmės. „Severance“ čia pasitarnauja kaip neįtikėtinai įžvalgus mūsų laikų produktas, kurio centre – keistai distopiški santykiai su darbu.
Queer fanfictionai vs. J. K. Rowling
2024-ųjų vasarą, pradėjus naktimis tirpti rankai, turėjau apleisti rašymą. Dažniau atsidarydavau youtube. Neilgai trukus man įprastas queer turinys ir naujai atrasta Hario Poterio knygų kritika susitiko Veno diagramos viduriuke. Algoritmas pasiūlė cosplayerių video, kuriame figūravo du vyriškiai iš absoliučiai heteroseksualios J. K. Rowling visatos – veikėjai, kuriuos vaikystėje baisiausiai mylėjau. Tik šįkart jiedu buvo pora.
Man prieš akis atsivėrė paralelinė queer fanfictionų realybė. Apėjusi pomidorus ir pamaitinusi draugus priguldavau ant žolės ir skaitydavau. Kaip liūdną moterį po skyrybų mane guodė nekomplikuotos nostalgiškų veikėjų meilės istorijos. Mylintieji jose visuomet mylėdavo tos pačios lyties mylimuosius – kaip LGBT+ bendruomenės narę giliai nustebino fundamentalus žanro neheteroseksualumas. Ex(?)filologę manyje sudomino alternatyvi literatūrinė visata. Anarchistę patraukė protestas – prieš autorę, kanoną, snobiškumą ir taisykles. Pirmąjį fanfictioną perskaičiau per pusdienį.
Kam mums apskritai reikalinga Gegužės 1-oji?
Čia aš, aišku, pats uždaviau klausimą ir tuoj pats jį ir nuneigsiu: labai gali būti, kad jums asmeniškai Gegužės 1-oji iš tikrųjų nereikalinga. Bet mums, kaip visuomenei – dar ir kaip reikalinga.
„Kaip gerasis Benkunskas mums pusvalanduką grąžino“, arba apie Vilniaus viešojo transporto kainas plačiąja prasme
Ne tik apie Benkunsko bajerius ir brangstantį viešąjį transportą, bet ir apie sąmokslo teorijas, viešuosius ryšius, politines technologijas, tuberkuliozę, durnius ir konservatorius
„Nedarbo spąstai“ ar oraus darbo trūkumas? Atsakymas Lietuvos laisvosios rinkos institutui
„Jau trejus metus iš eilės nedarbo spąstai Lietuvoje viršija kritinę 100 proc. ribą“ skelbia Laisvosios rinkos institutas (LLRI), siūlydamas „suvaldyti socialinių išmokų augimą, <...> kad gyventojų paskatos dirbti nebūtų pakertamos.“ LLRI analizėje minimi „nedarbo spąstai“ apskaičiuojami lyginant grynąsias pajamas iš darbo su gaunamomis išmokomis nedarbo metu. Kai gaunamos išmokos yra didesnės nei potencialus darbo užmokestis, daroma prielaida, kad žmogui „apsimoka“ nedirbti ir gyventi iš socialinių išmokų.
LLRI argumentai, nors ir tikslūs matematiniu požiūriu, yra paviršutiniški ir neatspindi realybės: dabartiniai „spąstai“ yra ne pernelyg dosnios socialinės apsaugos, o gilesnių struktūrinių problemų darbo rinkoje atspindys.
„Still Wakes the Deep“: prakaitu ir nafta atsiduodantis škotiškas siaubas
Beveik lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1975-ųjų lapkričio 3-ąją, Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II atvyko į „British Petroleum“ būstinę Aberdyno priemiestyje Daise.