fbpx

Klausymui

Klausykitės mūsų tekstų audio formatu. Naujausius gpb.lt tinklalaidės įrašus rasite: Spotify –https://spoti.fi/3ovwdza, Youtube – https://youtu.be/c3VhjBWsBHA, ir visur kitur, kur klausotės tinklalaidžių

Elitinė demokratija ir backlash: kultūrinio karo dėl Stambulo konvencijos priežastis ir pasekmė
Aktualu/Feminizmas ir LGBT+/Klausymui/Lietuvoje

Elitinė demokratija ir backlash: kultūrinio karo dėl Stambulo konvencijos priežastis ir pasekmė

By Vuk Vukotić / kovo 27, 2021

Liberalių pažiūrų politikams pavyko padaryti nuostabų dalyką – suskaldyti visuomenę dėl visai nekontroversiškos problemos. Ta problema yra smurtas prieš moteris. Būtų stebuklas, jei rastume Lietuvoje žmogų, kuris viešai pasakytų nenorįs, kad smurto prieš moteris mažėtų. Būtų sunku rasti net ir ką nors, kas privačiai pripažintų, kad neprieštarauja smurtui prieš moteris. Tačiau liberalai, tiksliau, Seimo pirmininkė, iškėlė klausimą ne dėl smurto prieš moteris, o dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Nors pati konvencija, kaip puikiai žino ją perskaitę, nėra radikali ir jau ratifikuota daugelyje šalių, dešiniosioms jėgoms prieš ją pavyko mobilizuoti didelę visuomenės dalį: net „Laisvės TV“ žiūrovų tarpe dauguma nepritarė konvencijos ratifikavimui.

Kaip išgirsti tylą: Lietuvos queer archyvas
Feminizmas ir LGBT+/Istorija/Klausymui/Lietuvoje

Kaip išgirsti tylą: Lietuvos queer archyvas

By Viktorija Kolbešnikova / kovo 4, 2021

Queer žmonės yra visur šalia mūsų, ne tik praiduose. Mano savivokai būtų žymiai labiau padėję LGBT+ žmonių pasakojimai literatūros pamokose, kovų už teisingumą (o ne tik tėvynės gynimo) aprašymai istorijos vadovėliuose. Tokie pasakojimai būtų padėję ir man, ir mano aplinkai formuotis be gėdos ir kaltės. Man reikalingos istorijos apie lesbiečių meilę ir biseksualių žmonių dvejones.

Fantazijos apie nelygybių nepaisančią sėkmę: postfeministinė medijų kultūra
Feminizmas ir LGBT+/Klausymui/Kultūra/Redakcija rekomenduoja

Fantazijos apie nelygybių nepaisančią sėkmę: postfeministinė medijų kultūra

By Emilija Daunoravičiūtė / vasario 19, 2021

Postfeminizmas dera su populiariojoje kultūroje neoliberalaus diskurso įtvirtintomis individualizmo ir savireguliacijos temomis. Sėkmė, kuri dėl klasinių nelygybių yra pasiekiama tik privilegijuotai grupelei, vaizduojama kaip atitinkanti individualių savybių išskirtinumą ir įdėtas pastangas. Į struktūrines nelygybes žiūrima kaip į kairiųjų konspiracijos teorijas, o jų pripažinimas tariamai rodo silpną charakterį.

Vairavimo instruktorė – apie mokinius, atlygį, įtampą, saugumą ir lyčių lygybę kelyje
Darbo istorijos/Klausymui/Redakcija rekomenduoja

Vairavimo instruktorė – apie mokinius, atlygį, įtampą, saugumą ir lyčių lygybę kelyje

By Emilija Švobaitė / vasario 16, 2021

„Reikėtų pasidomėti, kam skiriami vairavimo pamokos pinigai ir kiek iš jų gauna instruktorius, jau atskaičius mokesčius. Neretai negauna nė trečdalio. Todėl didžioji dauguma instruktorių taip ir plaukia paviršiumi, palieka mokinį savieigai. Už tokią algą galima tik „prižiūrėti“, kad mokinys neįvažiuotų į medį, bet ne visą dėmesį ir energiją skirti mokymui.“

Pasipriešinimo balsai iš Lenkijos: kova prieš „turtų ir altoriaus“ sąjungą
Feminizmas ir LGBT+/Klausymui/Užsienyje

Pasipriešinimo balsai iš Lenkijos: kova prieš „turtų ir altoriaus“ sąjungą

By Jurgis Valiukevičius / sausio 8, 2021

„Tai buvo protestas moterų, kurios iki šiol niekados nebuvo įsitraukusios į politinį gyvenimą ir neturėjo ryžto garsiai išsakyti savo nuomonės“[1] – taip 2016 m. vykusius Juoduosius protestus prisimena viena iš aktyvisčių iš mažo miestelio pietų Lenkijoje. Prieš keturis metus Lenkijoje kilęs pasipriešinimas naujiems abortų draudimams nustebino protestų dalyvių gausa, o taip pat aktyviu regioninių miestelių gyventojų įsitraukimu. Šiandien galima sakyti, kad 2016-ieji buvo tik įžanga – po šių metų spalio 22 d. priimto Konstitucinio teismo išaiškinimo prasidėję protestai peraugo į pilną visuotinį pasipriešinimą. Spalio 30-ąją Varšuvoje į gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, per sekančias savaites protestai įvyko daugiau nei keturiuose šimtuose miestelių. 

Ką mums sako kalėdiniai filmai? Trys gero gyvenimo svajonės
Aktualu/Klausymui/Kultūra

Ką mums sako kalėdiniai filmai? Trys gero gyvenimo svajonės

By Tomas Marcinkevičius / gruodžio 28, 2020

Kam nepatinka kalėdiniai filmai? Tikriausiai daug kam. Bet tai – nelabai svarbu, nes jų vis tiek neįmanoma išvengti. Šiokiomis dienomis televizijos ir žiūrovų santykis primena tą seną sovietinį juokelį: „Jie apsimeta, kad mums rodo, mes apsimetam, kad žiūrim“. O per šventes televizijos paleidžia kūrybinius darbuotojus atostogų ir nustoja net ir apsimetinėti. Jei valstybinė televizija dar bando išlikti „kultūringa“ ir rodo Monte Karlo cirko festivalį arba kalėdinį interviu su kuriuo nors kardinolu, tai komercinės TV pagaliau gauna progą atsipūsti.

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo
Darbo istorijos/Ekonomika/Klausymui

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

By Benediktas Gelūnas, Barbara Ehrenreich / gruodžio 17, 2020

Kaip įmanoma išgyventi iš minimalaus atlyginimo? Toks klausimas kilo amerikiečių žurnalistei Barbarai Ehrenreich, kai 1996-aisiais JAV buvo priimta socialinės apsaugos reforma, smarkiai apribojanti pašalpas daugeliui bedarbių. Žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir savo kailiu patirti darbo klasės kasdienybę. Ji tris kartus po vieną mėnesį dirbo mažiausiai apmokamus darbus ir bandė pragyventi tik iš gaunamo atlyginimo, nesinaudodama jokiais kitais asmeniniais ištekliais, išskyrus savo mašiną.

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus
Aktualu/Darbuotojų pranešimai/G1PS/Klausymui/Lietuvoje

Profsąjungų nominacijos: kandidatai į 2020 m. „Blogiausio darbdavio“ apdovanojimus

By G1PS, LPSK / gruodžio 13, 2020

„Niekada nepraleiskite progos pasinaudoti gera krize!“ – tariamai sakė Winstonas Churchillis. Ši citata daliai Lietuvos darbdavių 2020 m., per koronaviruso pandemiją, tapo kelrode žvaigžde. Nors kai kas gal ir tikėjosi, kad milijonus ir milijardus vartantys verslai padės šaliai išgyventi vieną rimčiausių sveikatos krizių, nemažai darbdavių rado itin kūrybiškų būdų to nedaryti, o per krizę išlaikyti arba padidinti savo pelną, perkeliant ekonominę naštą ant savo darbuotojų ir valstybės pečių.