fbpx

Nacionalizmas

Ką girdi tavo šuo, o tu – ne: apie kultūrinį marksizmą (III)

Ką girdi tavo šuo, o tu – ne: apie kultūrinį marksizmą (III)

„Kitaip nei neoliberalios ideologijos, bandančios viską tvarkingai užglaistyti, šiuolaikinė ekstremali dešinė atvirai įvardija, kad gyvenimas yra gana sumautas, ir dėl to nenuostabu, kad dešinieji radikalai sulaukia vis daugiau darbo klasės palaikymo. Bet šios ideologijos įvardija tik simptomus, o ne kertines priežastis ir vietoj sprendimo būdų siūlo placebą.“

Kultūros istorikė V. Davoliūtė: tremtys buvo sulietuvintos ir „sukatalikintos“

Kultūros istorikė V. Davoliūtė: tremtys buvo sulietuvintos ir „sukatalikintos“

„Daug kas yra girdėję mokykliniuose vadovėliuose cituojamos tremtinės-disidentės Dalios Grinkevičiūtės istoriją. Bet mažai kam žinoma, kad tremtyje ji susipažino su žydaite Liuba Segal. Ten paauglės merginos tapo geromis draugėmis. D. Grinkevičiūtės istorija tapo vadovėline, L. Segal Lietuvoje beveik nežinoma. Šis pavyzdys parodo, kad Lietuvos žydų tremčių istorija dar yra iš esmės nepapasakota.“

Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Ką iš tikrųjų reiškia pastaruoju metu išpopuliarėjęs terminas „naujasis etninis nacionalizmas“? Ar šiuolaikinis pakankamai margas (savo pilkumoje) lietuviškasis nacionalizmas papuola į šią kategoriją? Ir kaip šis reiškinys, dažnai laikomas grėsme demokratijai, tvarkosi su vis įvairėjančiomis šiuolaikinėmis visuomenėmis?

Priešlaikinė patriotinė Vėtra, arba Dešinioji tapatybės politika

Priešlaikinė patriotinė Vėtra, arba Dešinioji tapatybės politika

Stebėdamas vidurvasario kovas dėl nukabintų lentų „herojams“, ilgai galvojau, ką gi man primena visas tas šaršalas, kuris užsikūrė tuomet, kai Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus įsakymu Vilniuje naktį, demonstruojant stulbinamą politinę drąsą ir ryžtą, nuo Vrublevskių bibliotekos sienos buvo nukabinta atminimo lenta generolui Vėtrai.

Kokią „šeimą“ gina Kristupas Krivickas?

Kokią „šeimą“ gina Kristupas Krivickas?

Žinomas laidų vedėjas Kristupas Krivickas paskelbė apie planus žygiuoti Bernardinų parke vienoje rankoje įsikibus vaikus, kitoje – Lietuvos vėliavą, taip siekiant atkreipti dėmesį į „pavojų”, kuris yra iškilęs „tradicinei šeimai”. Krivicko pavyzdžiu greitai pasekė ir kiti šeimas ginantys influenceriai ir politikai. Bet ar tikrai tradicinė šeima yra tik tai, ką įvardijo Krivickas, t.y., „tėtis, mama ir vaikučiai”?

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Kita “meilės tėvynei” pusė arba kasdienis patriotizmas

Studijų metais vienas bendrakursis pasipiktinęs bandymais inicijuoti diskusiją patriotizmo tema manęs klausė, „o tai kuo blogai yra meilė savo tėvynei?“ Savaime tikriausiai niekuo. Tačiau linija, kuri skiria meilę tėvynei nuo nemeilės tam, kas yra anapus jos, dažnai yra labai plona. Tokia plona, kad kartais ir visai nematyti kur baigiasi ši meilė ir kur prasideda nesidomėjimas, nesibodėjimas ir neapykanta.

Genties politikos gynėjų godos

Genties politikos gynėjų godos

Prieš kelis mėnesius Lietuvoje ypač plačiai nuskambėjo atvejis, kuomet vienos Kauno šeimos vaikai buvo paimti vaikų teisių apsaugos tarnybos ir perduoti kitos šeimos globai. Dėl šio atvejo ypatingai greitai sureagavo dešiniosios platformos, kurios prirašė įvairių konspiracinių straipsnių vaikų „grobimo“ tema, šaukdamos apie šeimų naikinimą Lietuvoje. Buvo panaudotos ir politinės priemonės, siunčiamos peticijos valstybinėms institucijoms raginant pakeisti Vaikų teisių įstatymą tam, kad būtų išsaugotos Lietuvos šeimos.