fbpx

Ekonomika

Uberis netiki ašaromis

Uberis netiki ašaromis

Inovacijos reikšmė gig ekonomikoje yra gerokai išpūsta. Tiesą sakant, didžiausias platformų, pvz., Uber ar Bolt, konkurencinis pranašumas yra ne tai, kad jos gali nurungti konkurentus pasitelkus laisvos rinkos jėgas. Situacija veikiau priešinga – tikroji šių platformų vertė (ir patrauklumas investuotojams) kyla iš oligopolinių praktikų, teisinio arbitražo, grobuoniškos kainodaros ir sėkmingų mokesčių vengimo strategijų. Šie bruožai leidžia geriau suprasti, kodėl investuotojai ir toliau finansuoja platformas, nepaisant jų ilgalaikio nepelningumo.

Meistras Sigitas: energetika – bet kokios veiklos pradžių pradžia

Meistras Sigitas: energetika – bet kokios veiklos pradžių pradžia

„Energetika toks dalykas – žmonės rimtai nevertina to, kas lyg savaime aišku. Kol kas nors neatsitinka. O jei atsitiktų – užgestų viskas, tai gyvenimas kaip ir sustotų. Manau, kad energetika yra bet kurios ūkio šakos pradžių pradžia. Neturėsi energijos, elektros ar šilumos, nieko neturėsi: nei mokytojai galės mokyti vaikus, nei policininkai galės gaudyti nusikaltėlius, nes kuro neprisipils, nei gydytojai niekaip mūsų nepagydys.“

Šoko terapija neoliberalams

Šoko terapija neoliberalams

Kaip ir ankstesni pasaulio ekonomikos sukrėtimai, Rusijos karas Ukrainoje išryškino, jog pasitikėti tik rinkomis, siekiant sumažinti riziką ir sustiprinti šalių atsparumą, yra klaida. Neoliberalizmas neišlaikė dar vieno kontrolinio ir pagaliau jį turi pakeisti nauja ekonominė vizija, pagrįsta naujomis vertybėmis.

Europa pagaliau pripažino, kad skaitmeninių platformų darbuotojai neužsiima „individualia veikla“

Europa pagaliau pripažino, kad skaitmeninių platformų darbuotojai neužsiima „individualia veikla“

Tokios kompanijos, kaip ,,Bolt“ ir ,,Wolt“, sistemingai nesuteikia savo darbuotojams pagrindinių darbo teisių, neteisingai juos laikydamos individualia veikla užsiimančiais ,,partneriais“. Pagaliau Europa ketina priimti įstatymą, kuris juos pripažintų darbuotojais. Šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir Didžioji Britanija.

Tamsioji Apšvieta: neoreakcija ir jos ateitis praeityje

Tamsioji Apšvieta: neoreakcija ir jos ateitis praeityje

Iš politinės pusės, atmetant visas rasistines, mačistines ir apskritai dešiniąsias nesąmones, neoreakcija pagrįstai identifikuoja liberaliąją demokratiją kaip problemą, tačiau jai spręsti pasiūlo visiškai distopinius manevrus. Neoreakcija yra nusivylusi politine ir sociokultūrine, o ne ekonomine kapitalizmo padėtimi, todėl jos projektas atitinka dar didesnį materialios kapitalo prievartos įtvirtinimą. Kapitalizmas neoreakcijai nėra kliūtis, visiškai priešingai – kapitalizmas čia yra sprendimas ir atsakymas. Metaforiškai tariant, neoreakcija siūlo apnuoginti feodalistinius kapitalizmo griaučius ir juos apvilkti nauja technologine mėsa.

Facebook, Uber, Netflix: interneto revoliucija ar interneto vergija?

Facebook, Uber, Netflix: interneto revoliucija ar interneto vergija?

„Mažiau kaip minimumą uždirbantys ir didžiausius atlyginimus bei geriausias darbo sąlygas turintys darbuotojai dirba tuose pačiuose pastatuose Silicio slėnyje. Sukurti jau keli dokumentiniai filmai apie automobiliuose gyvenančius ir minėtose įmonėse dirbančius valytojus, sargus ir jų kasdienus vargus. Silicio slėnio pasaulio vizija nesiskiria nuo neoliberaliosios: komunizmas išrinktiesiems, kapitalizmas visiems kitiems.“

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

Kaip įmanoma išgyventi iš minimalaus atlyginimo? Toks klausimas kilo amerikiečių žurnalistei Barbarai Ehrenreich, kai 1996-aisiais JAV buvo priimta socialinės apsaugos reforma, smarkiai apribojanti pašalpas daugeliui bedarbių. Žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir savo kailiu patirti darbo klasės kasdienybę. Ji tris kartus po vieną mėnesį dirbo mažiausiai apmokamus darbus ir bandė pragyventi tik iš gaunamo atlyginimo, nesinaudodama jokiais kitais asmeniniais ištekliais, išskyrus savo mašiną.

Filologijos filologistika: vienos darbo jėgos istorija

Filologijos filologistika: vienos darbo jėgos istorija

Retas žmogus, įstojęs į filologijos studijų programą, siekia savo literatūrinį ir lingvistinį išsilavinimą pritaikyti logistikos, informacinių technologijų korporacijose ar tarptautiniuose bankuose. Tačiau garsioji krepšelių reforma ir kalbos specialistų paklausa lėmė augantį studentų skaičių universitetuose bei prastėjančią studijų kokybę – mokomasi vis didesnėse grupėse, universitetai tampa privatų sektorių aptarnaujančiu konvejeriu.