fbpx

Temos

Žurnalistės nužudymas Maltoje: kodėl nepavyko nieko nuteisti už jo sumanymą ir kuo tai svarbu visai Europai?
Politika/Užsienyje

Žurnalistės nužudymas Maltoje: kodėl nepavyko nieko nuteisti už jo sumanymą ir kuo tai svarbu visai Europai?

By Daiva Repečkaitė / 16 spalio, 2026

Rugsėjo 2-ąją Maltoje beveik du mėnesius trukęs prisiekusiųjų teismas nutarė išteisinti įtakingą vietinį verslininką Yorgeną Fenechą byloje, kurioje jis kaltintas dalyvavimu nusikalstamame susivienijime ir bendrininkavimu žurnalistės Daphne’ės Caruana Galizia nužudyme 2017-aisiais metais. Į nuosprendį skubiai sureagavo žiniasklaidos laisvės organizacijos, apie jį savo metinėje kalboje užsiminė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Šiemet, anot organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF), pasaulyje nužudyti 25 žurnalistai. Kuo Europai svarbi ši prieš devynerius metus įvykusi žmogžudystė miniatiūrinėje salų valstybėje?

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete
Istorija/Organizavimuisi

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete

By Rokas Linkevičius / 13 rugsėjo, 2026

2025-ųjų metų gegužės 8 d. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) įvyko „Ilgalaikis dalyvaujamasis performansas „Užtvanka“. Organizatorių teigimu, siekta sukurti „kolektyvinę žmonių užtvanką, kuri užtvenks ir praturtins akademijos dirvožemį“, suburti tuos, „kuriems rūpi tarptautinė teisė ir kurie smerkia neteisingumą“. Šis sit-in’as, o taip pat ir kiti mažiau vieši išstojimai VDA, o vėliau ir Vilniaus Universitete, yra svarbūs kaip savarankiško studentų politinio veikimo pavyzdžiai, atsiradę greta oficialių akademinių struktūrų ir su jomis konfliktuojantys. Visgi šis „dalyvaujamasis performansas“, nors ir įnešęs naujumo į mūsų nuosaikų ir rezignacišką akademinį lauką, nebuvo pirmasis tokio pobūdžio studentų pasirodymas. Nors retai prisimenama, 2008-ųjų gegužę studentų okupacijos vyko ir Vilniaus universitete, kai savo padėtimi nusivylę studentai nepasitenkimą išreiškė barikadų forma.

Mažiau aktyvizmo, daugiau organizavimosi
Organizavimuisi/Teorija

Mažiau aktyvizmo, daugiau organizavimosi

By Jurgis Valiukevičius / 10 rugpjūčio, 2026

Šis straipsnis gimė iš patirties dirbant profesinėje sąjungoje, padedant žmonėms steigti profesines sąjungas darbovietėse, ginti savo interesus. Šiame tekste organizavimosi praktiką apmąstau platesniame politinės teorijos lauke. Straipsnyje apžvelgiu skirtumus tarp aktyvizmo ir organizavimosi. Mano įsitikinimu, aktyvistinės sąmoningumo ugdymo praktikos, ypač woke‘izmo tendencijos, sukelia „moralizavimo“ ir neprašyto „edukavimo“ įspūdį, o tai net tik uždaro kairįjį judėjimą savo burbule, bet ir iššaukia atmetimo reakcijas iš platesnės visuomenės. Straipsnio pabaigoje apžvelgiu organizacijas mūsų regione, kurios siekia išeiti už įprastų aktyvistinių ratų ir vadovaujasi organizavimosi principais. Ši politinės praktikos filosofija remiasi bendrų interesų ir materialistine prieiga, o pastaroji leidžia peržengti skirtingų pasaulėžiūrų ribas ir organizuotis su tais ir tomis, kuriems politinė kairės ar dešinės identifikacija mažai terūpi.

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 
Aktualu/Kultūra

„Iliada“ pagal Trampo generolą, arba Nolano „Odisėja“ 

By Vuk Vukotić / 2 rugpjūčio, 2026

Kartą mačiau Slavoj Žižek paskaitą, kurioje šis filosofas pastebėjo talentingo režisieriaus Christopherio Nolano polinkį savo filmuose puikiai atspindėti mūsų laikų dvasią, dažnai formuojamą JAV hegemonijos. Pasak Žižeko, Nolano „The Dark Knight“ (2008) – filmas apie Betmeną – buvo tipinis Džordžo Bušo epochos kūrinys, nes jis pateisina a noble lie (liet. kilnujį melą). Gothamo miesto meras klaidingai pristato save kaip Betmeną ir sutinka būti areštuotas tam, kad sustabdytų blogiečio Džiokerio žudynes. Panašiai, Džordžas Bušas melavo apie masinio naikinimo ginklus Irake, kad atsikratytų blogiečiu Sadamu Huseinu. 

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)
Istorija/Nacionalizmas/Politika

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)

By Huey P. Newton, Korah Kremer / 28 birželio, 2026

Tauta sugrįžo. Šiandien neabejotinai galima matyti tam tikrą nacionalizmo atgimimą. Be to, šis reiškinys liečia ne tik reakcinę dešinę. Krūvos anarchistinių ir komunistinių grupelių šiandien atstovaujama senoji internacionalistinė grardija čia pasirodo kaip nepajėgi padaryti kažką daugiau nei publikuoti pamaldžius atsišaukimus, pasisakančius prieš „nacionalistinius karus“ ir „klaidingą sąmonę“ („false consciousness“), stumiančią darbo klasę atrasti šiuose karuose savo materialius interesus.

Dirbtinio intelekto girnapusė ant „Vilko valandos“ kaklo
Kultūra/Technologija

Dirbtinio intelekto girnapusė ant „Vilko valandos“ kaklo

By Martynas Klimas / 19 birželio, 2026

Ne per seniausiai praūžė „LT Game Awards“, kuriuose, be kita ko, buvo rinktas ir geriausias metų lietuviškas stalo žaidimas. Seniai praėjo tie laikai, kai tokia kategorija būtų sudaryta iš smetoninio Snakes and ladders klono „Cirkas“, turkiškos Monopoly kopijos iš turgaus ir badymo peiliu aplink pirštus. Laimėjo „Mergaitė su šautuvu“. Nelaimėjo? Dirbtinio intelekto nešta ir pamesta Tapino „Vilko valanda“. Pats komisijoje sėdėjau, giros bokalą kėliau ir mačiau, kad ne tai jam koją pakišo. Mačiau ir tai, kad DI naudojimas „Vilko valandai“ absoliučiai  nepadėjo.

Vienos radikalios bibliotekos istorija
Istorija/Kultūra/Redakcija rekomenduoja

Vienos radikalios bibliotekos istorija

By Rokas Linkevičius / 6 birželio, 2026

Balandžio 25 d. Kaune įvyko socialinio centro „Emma“ atidarymo vakarėlis. Ar veikiau atsikraustymo į naują vietą ir įsikūrimo užbaigtuvių vakarėlis. Visiems kauniečiams, be abejonės, pažįstama, „Emma“ iš tiesų atsidarė dar 2016-ųjų gruodžio 27 d. Visą dešimtmetį socialinis centras, tapęs namais įvairioms progresyvioms miesto iniciatyvoms ir kitiems nepritapėliams, veikė mėlyno medinuko A. Mickevičiaus g. 35 antrame aukšte. O šiais metais buvo nuspręsta atversti naują lapą, atsišviežinti ir persikraustyti į naują, žymiai didesnę erdvę. Į I. Kanto g. 25 patalpas persikėlė ne tik kolektyvas, pavadinimas ir baldai, bet ir plati biblioteka, viena esminių bet kokio kairuoliško socialinio centro dalių.