fbpx

Istorija

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete

2025-ųjų metų gegužės 8 d. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) įvyko „Ilgalaikis dalyvaujamasis performansas „Užtvanka“. Organizatorių teigimu, siekta sukurti „kolektyvinę žmonių užtvanką, kuri užtvenks ir praturtins akademijos dirvožemį“, suburti tuos, „kuriems rūpi tarptautinė teisė ir kurie smerkia neteisingumą“. Šis sit-in’as, o taip pat ir kiti mažiau vieši išstojimai VDA, o vėliau ir Vilniaus Universitete, yra svarbūs kaip savarankiško studentų politinio veikimo pavyzdžiai, atsiradę greta oficialių akademinių struktūrų ir su jomis konfliktuojantys. Visgi šis „dalyvaujamasis performansas“, nors ir įnešęs naujumo į mūsų nuosaikų ir rezignacišką akademinį lauką, nebuvo pirmasis tokio pobūdžio studentų pasirodymas. Nors retai prisimenama, 2008-ųjų gegužę studentų okupacijos vyko ir Vilniaus universitete, kai savo padėtimi nusivylę studentai nepasitenkimą išreiškė barikadų forma.

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)

Ištrauka iš Huey P. Newtono „Revoliucinio interkomunalizmo” (1977)

Tauta sugrįžo. Šiandien neabejotinai galima matyti tam tikrą nacionalizmo atgimimą. Be to, šis reiškinys liečia ne tik reakcinę dešinę. Krūvos anarchistinių ir komunistinių grupelių šiandien atstovaujama senoji internacionalistinė grardija čia pasirodo kaip nepajėgi padaryti kažką daugiau nei publikuoti pamaldžius atsišaukimus, pasisakančius prieš „nacionalistinius karus“ ir „klaidingą sąmonę“ („false consciousness“), stumiančią darbo klasę atrasti šiuose karuose savo materialius interesus.

Vienos radikalios bibliotekos istorija

Vienos radikalios bibliotekos istorija

Balandžio 25 d. Kaune įvyko socialinio centro „Emma“ atidarymo vakarėlis. Ar veikiau atsikraustymo į naują vietą ir įsikūrimo užbaigtuvių vakarėlis. Visiems kauniečiams, be abejonės, pažįstama, „Emma“ iš tiesų atsidarė dar 2016-ųjų gruodžio 27 d. Visą dešimtmetį socialinis centras, tapęs namais įvairioms progresyvioms miesto iniciatyvoms ir kitiems nepritapėliams, veikė mėlyno medinuko A. Mickevičiaus g. 35 antrame aukšte. O šiais metais buvo nuspręsta atversti naują lapą, atsišviežinti ir persikraustyti į naują, žymiai didesnę erdvę. Į I. Kanto g. 25 patalpas persikėlė ne tik kolektyvas, pavadinimas ir baldai, bet ir plati biblioteka, viena esminių bet kokio kairuoliško socialinio centro dalių. 

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (III)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (III)

Vakarų krante, kurio nevaldo islamistinės teroro organizacijos, izraeliečiai naujakuriai palestiniečius išvaro iš namų, iš savo gimtosios žemės. Izraelio kolonistai padeginėja palestiniečių gyvenvietes, blokuoja kelius, nukerpa elektros laidus, pila cementą į šulinius, išpila vandenį iš talpyklų, su metaliniais strypais puola palestiniečius. Jie su Izraelio kariuomenės priežiūra ar aktyvia pagalba terorizuoja visas, įskaitant ir taikias, demonstracijas, ir de facto nėra niekam atskaitingi.

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

„LUNI buvo atviras visiems, visi galėjo tiek studijuoti, tiek dėstyti, nekeliant rimtų reikalavimų ir nestatant dalyvių į rėmus ir nepajudinamas struktūras, prie kurių būtina prisitaikyti. Tik lygiaverčiu laikomas studentas gebės įsitraukti į mokymosi procesą savanoriškai ir motyvuotai. LUNI dalyvė Aira Niauronytė žurnale Juodraštis rašo: „Laisvasis universitetas veikia kaip žmones vienijanti idėja, iš spektaklio visuomenės nario ir pasyvaus stebėtojo formuojanti aktyvų dalyvį, turintį savo poziciją įvairiais klausimais, kritiškai vertinantį galios struktūrų diktuojamą visuomenės situaciją.“

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (II)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (II)

Lietuva gedėjo, kuomet Rusija vykdė Mariupolio blokadą, kodėl negedime, kuomet Izraelis blokuoja Gazą? Gedėjome, kai Rusija naudojo baltojo fosforo amuniciją, bet kodėl negedime, kai jas tiek Palestinos, tiek Libano teritorijoje, kurią kontroliuoja „Hezbollah“, naudoja Izraelis? Kaip įmanoma likimo valiai palikti Gazos ruožą, kuomet vienintelis pasienio patikros postas su Egiptu tai atidaromas, tai uždaromas, ir, negana to, dar ir bombarduojamas Izraelio pajėgų?

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (I)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (I)

Žymiai trumpesnį šio teksto variantą planavau skaityti Arkadijaus Vinokuro 74-ajame kassavaitiniame mitinge Katedros aikštėje. Jį puoliau rašyti sužinojęs, jog drąsiai Ukrainos gyventojų kovai prieš Rusiją remti skirta erdvė pavirs paramos Izraelio valstybei vieta. Šis tekstas spėjo nutolti nuo pradinės temos ir pavirto savotišku keleto mėnesių trukmės dienoraščiu, tad nusprendžiau, kad geriau jį paviešinti dabar negu niekad. 

Apie dvi Nomas

Apie dvi Nomas

Siekiant lygybės ir nešališkumo sveikatos srityje, ryškėja kitos nelygybės ir neteisybės, sudarančios sąlygas tame pačiame pasaulyje sutalpinti dvi Nomas. Naiviai pasvajojus, visgi norėtųsi, kad antraštės greitu metu skelbtų Noma ligos eradikaciją, o ne apgailestautų dėl duris galimai užveriančio geriausio restorano pasaulyje.

Neoliberalizmo stiprėjimas ir triumfai nuo Čilės iki Baltijos šalių (II)

Neoliberalizmo stiprėjimas ir triumfai nuo Čilės iki Baltijos šalių (II)

Lietuvos neoliberalizmo užuomazgų galima ieškoti Aleksandro Štromo ir Sauliaus Anužio pastangose. Jų dėka 1990-ųjų vasarą buvo suorganizuotas Sąjūdžio ekonomistų vizitas į Hilsdeilo koledžą – privatų (ir radikaliai konservatyvų) universitetą Mičigano valstijoje. Ten žinomi austriškosios ekonominės mokyklos šalininkai, tokie kaip George‘as Selginas, Richardas Eblingas ir Garry Volframas, pristatė detalią reformų programą Lietuvos delegacijai. Hilsdeilo planas skatino kuo greičiau ir visiškai privatizuoti jau nepriklausomos Lietuvos ekonomiką, kuo greičiau išardyti darbo tarybas, adaptuoti valiutų valdybos modelį ir kiek įmanoma labiau liberalizuoti darbo rinką.

Apie Oną ir Agnę

Apie Oną ir Agnę

Dažnai moterų istoriją galima papasakoti tik iš kasdienybės atspindžių. Išorės, sistemos vertybės tampa ir savivertės liniuote. O tai reiškia, kad neįvertintas moterų darbas ir sunkesnės galimybės įgyti išsilavinimą, dalyvauti visuomeniniame gyvenime tampa susiję su vidiniu savęs vertinimu, savo atsiminimų, archyvo saugojimu ar savalaikiu viešu savo pozicijos išsakymu. Kalbant apie radikalias pažiūras reiškusias moteris, aktualus ir saugumo klausimas. Nusiteikimas veikti čia ir dabar, o ne svajojimas į tolį verčia slapstytis nuo saugumo struktūrų, šmeižto, dangstyti bendražygius ir atsiriboti nuo to, kaip kažkas ateityje tave bandys apibrėžti. Rūpintis savo socialiniu įvaizdžiu – ne laisvės troškėjų reikalas. Dėl to yra gana sunku atkūrinėti konkrečių žmonių gyvenimus, lengviau kalbėti apie judėjimus ir ryškesnius vyrus juose.