fbpx

Istorija

Politinis ekonomistas Jeffrey Sommersas: apie infliaciją Baltijos šalyse, turtingų močiučių apsaugą ir ES taisyklių nesilaikymą

Politinis ekonomistas Jeffrey Sommersas: apie infliaciją Baltijos šalyse, turtingų močiučių apsaugą ir ES taisyklių nesilaikymą

Dar vienas turto mokesčių poveikis – mažesnės būsto kainos. Kiekviena šeima, kiekvienas namų ūkis turi tam tikrą pinigų sumą būstui – tiek, kiek turi, ir ne daugiau. Kažkas tuos pinigus gaus. Jie arba atiteks valstybei, iš dalies per mokesčius, ir bus panaudoti vaikų darželiams, sveikatos, krašto apsaugai, keliams tiesti, visiems tiems dalykams, kurie iš tikrųjų yra produktyvūs ir padeda žmonėms bei ekonomikai. Arba jie gali atitekti bankams. Sumažėjus NT mokesčiui, būsto kaina kyla, nes lieka daugiau pinigų NT įsigyti. Bankams tai patinka, nes tai reiškia didesnes paskolas, didesnius komisinius ir didesnius skolos aptarnavimo mokėjimus. Bankų ir NT sektoriaus atstovai tvirtina, kad tai blogas sumanymas, nes reikia apginti močiutę.

Political Economist Jeffrey Sommers: on Baltic Inflation, Protecting Rich Grannies and Bending EU Fiscal Rules

Political Economist Jeffrey Sommers: on Baltic Inflation, Protecting Rich Grannies and Bending EU Fiscal Rules

But the other thing that property taxes do is take housing prices down. Every family, every household has a certain amount of money for housing – that’s the money they have for it and they won’t have more. And somebody is going to get that money. It’s either going to the state, in part through taxation, and will be used for kindergartens, healthcare, national defense, paving roads, all these things that are actually productive and help people and the economy. Or it can go to banks. As the property tax goes down, the housing price goes up because there’s more money available for the purchase of a property. Banks love that, because that means larger mortgages, larger fees, larger commissions and more debt service payments. The argument that you’ll get from the banks and the real estate sector as to why this is a bad idea is that they’re protecting grandma.

Su gimtadieniu, misteri Landsbergi

Su gimtadieniu, misteri Landsbergi

„Mūsų visų prosenelis“ Vytautas Landsbergis šią savaitę švenčia jubiliejų. Ta proga publikuojame tekstą – Sergejaus Loznicos filmo „Misteris Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ recenziją – kuriame aptariamas profesoriaus mitas ir palikimas. Tautos vienytojas, moralinis autoritetas, aštrus tiesos balsas – jis nėra nė vienas iš šių dalykų.

Melioracijos istorija Lietuvoje – labiau kultūrinė nei ūkinė? Interviu su mokslų daktaru Edžiu Kriaučiūnu

Melioracijos istorija Lietuvoje – labiau kultūrinė nei ūkinė? Interviu su mokslų daktaru Edžiu Kriaučiūnu

„Sovietmetį galime vertinti kaip modernizacijos laikmetį, šleivos kreivos, dažnai priverstinės modernizacijos. Jei kalbėtume apie miestus, modernybės galėtume įžvelgti daugiau. Kalbant apie kaimą, ji tokia su išlygomis, pritempimais.“, – apie sovietinę melioraciją, kolektyvizaciją ir regionų padėtį šiandien Agnė Bagdžiūnaitė kalbasi su geografu Edžiu Kriaučiūnu.

Istorinis „Lenkijos (ir Lietuvos)“ klausimas politinėje kairėje

Istorinis „Lenkijos (ir Lietuvos)“ klausimas politinėje kairėje

1863 m. Lenkija ir Lietuva vėl sukilo prieš carą. Marxas tai laikė naujos revoliucinės epochos pradžia ir Engelsui rašė: „Ką manai apie šitą lenkišką reikalą? Man aišku viena: Europoje ir vėl atsivėrė revoliucijų laikotarpis.“ Kai Prūsija ėmėsi gelbėti Rusijai malšinti sukilimą, jis prikalbino Engelsą kartu parašyti ir išleisti brošiūrą vokiečių darbininkams, raginančią remti lenkų siekius. Vienu metu Marxas netgi turėjo mintį suorganizuoti vokiečių savanorių grupę ir vykti kovoti į Lenkiją.

Karlas Marxas ir Gegužės 3-osios Lenkijos-Lietuvos Konstitucija

Karlas Marxas ir Gegužės 3-osios Lenkijos-Lietuvos Konstitucija

Pažanga ir valstybės modernizacija, atsispyrimas užsienio įtakai ir siekis išsaugoti nepriklausomybę yra tikrai svarbu, kalbant apie Lenkijoje-Lietuvoje priimtą Gegužės 3-osios Konstituciją. Tačiau ši Apšvietos principais grįsta Konstitucija pirmiausia reikšminga kaip tradicinę luominę santvarką griovęs ir individualią laisvę eiliniams visuomenės nariams nešęs projektas. Sėkmingas Konstitucijos projekto įgyvendinimas būtų leidęs perlaužti stuburą savo galių ir laisvių atsisakyti nelinkusiems konservatyviems, antireformatoriškai ir promaskvėniškai nusiteikusiems stambiesiems Respublikos žemvaldžiams.

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves

Asmeninis kvietimas į Gegužės 1-ąją, arba Kodėl Jūsų neparodys šventiniame filme apie socializmo laidotuves

Kasmet televizijos vis sukuria kokį nors dokumentinį vaizdo pasakojimą apie savanorius, politikus, inteligentus, užsienio žurnalistus ar politinius veikėjus, kurie „tuo kritiniu šaliai momentu“ veikė ką nors patriotiško ar kaip nors gelbėjo Lietuvai jos kelyje į laisvę. Šiuose pasakojimuose net ir Sausio 13-ąją žuvę ar sužeisti Vilniaus televizijos bokšto gynėjai yra pirmiausia patriotai, žuvę už Lietuvą. O kas jie buvo, kur dirbo, apie ką dar, be nepriklausomos Lietuvos, svajojo – neaišku. Tačiau klausimą būtų galima pastatyti ir dar aštriau – kasmet susukama kokia nors laida apie Sausio 13-osios įvykius. O kur laida apie 1992 m. sausio 13-ąją? Ką laisvės sąlygomis veikė žmonės po metų, po dešimties? Vis kalbame apie tai, kaip mus formavo sovietmetis, tačiau nepriklausomoje Lietuvoje gyvenam jau 30 metų. Kaip mus formavo šis laikotarpis? 

Vis glaudesnė sąjunga? (3): ECB, Vadovų Taryba ir euro zona

Vis glaudesnė sąjunga? (3): ECB, Vadovų Taryba ir euro zona

ES santvarka šiuolaikinėje konstitucinėje istorijoje unikali, nes „jos modelis – ne Atėnai, o Sparta, kur piliečių susirinkimas balsavimu priimdavo arba atmesdavo Seniūnų Tarybos pasiūlymus, bet pats įstatymų projektų siūlyti negalėjo“. Sąjungos elito politinė kultūra primena europietiškąją restauraciją ir jos įpėdinius prieš XIX a. įvykdytas balsavimo teisės reformas, „laikus, kai politika iš esmės buvo laikoma ministrų kabinetų, diplomatų ir aukščiausio rango biurokratų monopoliu“. Trumpai tariant, Sąjungos santvarka yra oligarchija.

Vis glaudesnė sąjunga? (2): Europos Komisija ir Parlamentas

Vis glaudesnė sąjunga? (2): Europos Komisija ir Parlamentas

Europos Parlamento, kuris nuo rinkėjų visiškai atsiriboja vos užsidarius rinkimų apylinkėms ir nei surenka jų pageidavimus į vieną vietą, nei jiems atstovauja, funkcija, kaip apibūdino italų mokslininkas Stefano Bartolini, yra „elitų konsolidacija“. Šio proceso metu partijos susivienija į neva demokratinę asamblėją, kurios užkulisiuose patogiai steigiasi ir įsitvirtina oligarchinės klikos. Pastarosios mielai įgautų ir daugiau galių, bet nėra suinteresuotos kurią nors iš jų perleisti tiems, kuriems formaliai atstovauja.