fbpx

Feminizmas

Apie priverstinę vienišą motinystę ir Ukrainos pabėgėlių globos tinklus

Apie priverstinę vienišą motinystę ir Ukrainos pabėgėlių globos tinklus

Labiausiai nuspėjama ukrainiečių pabėgėlių su vaikais strategija – bėgti nuo karo kartu su draugais ir giminaičiais, kad esamų paramos tinklų fragmentus perkeltų kartu su savimi. Dėl valdžios nustatytų apribojimų sieną dažniausiai kerta moterys, priklausančios šiems tinklams: mamos, seserys ir draugės. Jos dažnai apsigyvena kartu arba netoliese ir daugiau ar mažiau aktyviai dalyvauja namų ruošos ir priežiūros darbuose, remdamos vienos kitą, priverstinai tapusias vienišomis motinomis. Santykinai suplanuoti (nors daugelis sprendimų priimami kritinėje situacijoje) persikėlimai ir susitarimai atkuria tradicinius globos modelius.

Kaip karui priešinasi Rusijos gyventojai?

Kaip karui priešinasi Rusijos gyventojai?

„Yra tvaresnių protesto formų, nenorime, kad antikariniai aktyvistai atsidurtų kalėjime. Mums reikia, kad jie aktyviai dalyvautų pogrindiniame partizaniniame judėjime. Pagrindinis antikarinio judėjimo Rusijoje principas šiuo metu – kuo labiau atitolinti momentą, kai tave suims, išlikti laisvėje ir aktyviai veikti pasitelkiant kitas strategijas.“

Moteris, gyvenimas, laisvė: Irano režimo Achilo kulnas

Moteris, gyvenimas, laisvė: Irano režimo Achilo kulnas

Islamo režimas į protestus reagavo kaip visada – smurtu. Beveik 300 žuvusių, šimtai sužeistųjų ir suimtųjų, bet protestuotojų dvasia atrodo nenugalima. Gatvėse ir socialiniuose tinkluose matome masinį solidarumą, psichologinį atsparumą susidūrus su mirtimi ir bendrą viltį. Tuo šiandienos protestai labai skiriasi nuo ankstesniųjų. Ir taip smarkiai, kad kai kurie stebėtojai įvykius Irane įvardija kaip naująją revoliuciją.

T. Gudelytė: „Ugnis „Italijos brolių“ vėliavoje – tai amžinoji liepsna virš Mussolinio kapo“

T. Gudelytė: „Ugnis „Italijos brolių“ vėliavoje – tai amžinoji liepsna virš Mussolinio kapo“

„Kraštutinė dešinė išsigrynins pragyvenimo kaštų krizę“; „Ultrakonservatorė taps pirmąja premjere moterimi“; „Rinkimai: kodėl fašizmas Italijoje vis dar svarbus“. Taip pasaulio žiniasklaida reagavo į rugsėjo pabaigoje vykusius išankstinius visuotinius rinkimus Italijoje, kuriuos laimėjo Giorgios Meloni vadovaujami „Italijos broliai“ (Fratelli d’Italia, FdI).

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“

Pasmerkėme Mildažytę – pasmerkime ir „Farus“

Įsivaizduokite, kad pakliuvote į labai nemalonią situaciją. Patyrėte fizinį ar seksualinį smurtą, ūmiai pasireiškė psichikos sutrikimas, galiausiai – nesugebėjote susitvarkyti su kokia nors psichotropine medžiaga ar priklausomybe nuo jos. […] O dabar dar įsivaizduokite, kad į visą šią krizinę situaciją įsiveržė pareigūnų būrelis su TV operatoriumi, o po kurio laiko ją dar kartą išvysite per TV3, „šmaikščiai“ įgarsintą užkadrinio balso. Sakote, galite nesutikti, kad jus filmuotų? Bet, pirma, jei Tiškevič vien iš pagarbos neatsistojo ir neišėjo iš Mildažytės namų, tai ar „Farų“ herojus/ė (ne savo noru) turės pakankamai drąsos tokioje situacijoje pareikšti savo teises? O jei turės, ar reikš jas taip, kad nebūtų už tai suimtas ir apkaltintas nepaklusimu pareigūnams?

Elitinė demokratija ir backlash: kultūrinio karo dėl Stambulo konvencijos priežastis ir pasekmė

Elitinė demokratija ir backlash: kultūrinio karo dėl Stambulo konvencijos priežastis ir pasekmė

Liberalių pažiūrų politikams pavyko padaryti nuostabų dalyką – suskaldyti visuomenę dėl visai nekontroversiškos problemos. Ta problema yra smurtas prieš moteris. Būtų stebuklas, jei rastume Lietuvoje žmogų, kuris viešai pasakytų nenorįs, kad smurto prieš moteris mažėtų. Būtų sunku rasti net ir ką nors, kas privačiai pripažintų, kad neprieštarauja smurtui prieš moteris. Tačiau liberalai, tiksliau, Seimo pirmininkė, iškėlė klausimą ne dėl smurto prieš moteris, o dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Nors pati konvencija, kaip puikiai žino ją perskaitę, nėra radikali ir jau ratifikuota daugelyje šalių, dešiniosioms jėgoms prieš ją pavyko mobilizuoti didelę visuomenės dalį: net „Laisvės TV“ žiūrovų tarpe dauguma nepritarė konvencijos ratifikavimui.

Kaip išgirsti tylą: Lietuvos queer archyvas

Kaip išgirsti tylą: Lietuvos queer archyvas

Queer žmonės yra visur šalia mūsų, ne tik praiduose. Mano savivokai būtų žymiai labiau padėję LGBT+ žmonių pasakojimai literatūros pamokose, kovų už teisingumą (o ne tik tėvynės gynimo) aprašymai istorijos vadovėliuose. Tokie pasakojimai būtų padėję ir man, ir mano aplinkai formuotis be gėdos ir kaltės. Man reikalingos istorijos apie lesbiečių meilę ir biseksualių žmonių dvejones.

Kovo 8-osios Būtinojo streiko manifestas

Kovo 8-osios Būtinojo streiko manifestas

Mes esame moterys, kurios atlieka esminį vaidmenį pasauliui atsigaunant nuo pandemijos. Nors mūsų darbas būtinas, mums tenka taikstytis su varganomis sąlygomis: mums moka per mažai ir mūsų darbą nuvertina; mes persidirbame arba liekame be darbo; esame priverstos gyventi perpildytose erdvėse ir vis atnaujinti leidimus gyventi. Kasdien patiriame vyrų smurtą namuose ir darbo vietose. Mums įgriso taikstytis su smurtu ir išnaudojimu – mes atsisakome tylėti! Susibūrėme į Vidurio, Rytų ir Vakarų Europos kovojančių moterų, migrantų ir darbuotojų tinklą – tarptautinį būtinųjų autonominių kovų susivienijimą (angl. Essential Autonomous Struggles Transnational). Kovo 8-ąją kviečiame visas ir visus kovojančius prieš kapitalistinį, patriarchalinį ir rasistinį smurtą prisijungti prie mūsų streiko!

Fantazijos apie nelygybių nepaisančią sėkmę: postfeministinė medijų kultūra

Fantazijos apie nelygybių nepaisančią sėkmę: postfeministinė medijų kultūra

Postfeminizmas dera su populiariojoje kultūroje neoliberalaus diskurso įtvirtintomis individualizmo ir savireguliacijos temomis. Sėkmė, kuri dėl klasinių nelygybių yra pasiekiama tik privilegijuotai grupelei, vaizduojama kaip atitinkanti individualių savybių išskirtinumą ir įdėtas pastangas. Į struktūrines nelygybes žiūrima kaip į kairiųjų konspiracijos teorijas, o jų pripažinimas tariamai rodo silpną charakterį.