fbpx
protestuotojų susidūrimas su policija

Klimato kova Vokietijoje susitelkia Liucerato kaime

Kol rašau šį tekstą, policija toliau ardo barikadas ir požeminius tunelius bei areštuoja Liucerato kaime įsitvirtinusius aktyvistus, kurių dauguma ruošėsi taikiam pasipriešinimui. Policijos veiksmai klimato protesto dalyvių atžvilgiu neretai yra neproporcingi, todėl situacija kaimelyje įtempta. Policijos pajėgos į kaimą mobilizuotos iš visos federacinės žemės, aktyvistai iš savo pusės kviečia taikiam palaikymui jau nuo šio mėnesio pradžios. 

Liucerato (Lützerath) kaime Šiaurės Reino-Vestfalijos federacinėje žemėje šiomis dienos vyksta susidūrimai tarp klimato aktyvistų ir policijos pajėgų. Klimato aktyvistai surengė blokadą, siekdami neleisti buldozeriams įvažiuoti į Liuceratą. Šis veiksmas, kaip ir daugelis kitų klimato aktyvistų veiksmų, yra veikiau simbolinis. Vos kaimas būtų sulygintas su žeme, į tą pusę pradėtų judėti žemkasės, sprindis po sprindžio plečiančios nesuvokiamo masto žaizdą žemėje. Visa tai – su dingstimi didinti lignito kasybos apimtis.

Viskas, kaip visada, legalu. Garcveilerio (Garzweiler) kasyklos, ant kurios šlaito dabar stūkso tuščias kaimelis, plėtrą prisidengdamas energijos krize palaimino Robertas Habeckas, vienas iš dviejų Vokietijos Žaliųjų partijos vadovų, nuvildamas partijos rinkėjus ir plačią klimato aktyvistų bendruomenę. Ne to buvo tikimasi iš žaliųjų ir būtent todėl, remdami protestą Liucerate, saujelė aktyvistų dešimčiai valandų sausio 12 d. blokavo partijos štabą Diuseldorfe. Leidimas plėsti kasyklą prasilenkia su pernai vasarą publikuoto tyrimo duomenimis. Tyrimą atlikę Berlyno technikos universiteto ir Europos universiteto Flensburge tyrėjai apskaičiavo, kad anglies rezervas šalyje visiškai patenkina energetinius poreikius nutraukus Rusijos dujų importą. 

Kaip žaliąjį kursą ilgus metus afišavusi šalis, planuojanti iki 2038 m. atsisakyti anglies apskritai, pateisina dar vienos kasyklos tolesnę plėtrą? Niekaip. Pasiteisinimas, kad bandoma reaguoti į energetikos krizę dėl Ukrainos karo, gal ir galėtų skambėti įtikinamai, jeigu tai būtų pirmas kartas, kai Vokietijos valdantieji išsilenkia tiesių atsakymų dėl ilgamečio flirto su anglies pramone. 

klimato aktyvistai laikantys plakatus

Pasiteisinimų nemažinti anglies kasybos Vokietija rasdavo ir anksčiau. Ilgą laiką akmens anglies sektoriaus gyvybė buvo palaikoma aiškinant, kad uždarius kasyklas begalė žmonių liks be darbo. Tačiau dar 2007 m. vyriausybė parengė energetinės tranzicijos paketą, kuris užtikrino sektoriaus darbuotojų perkvalifikavimą, įdarbinimą ir ankstyvą pensiją. 2018 m. buvo uždaryta paskutinė akmens anglies kasykla. Iki tol šis sektorius išsilaikė tik valstybinių dotacijų pagalba, nes nebegalėjo konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Verta pažymėti, kad, nors akmens anglies sektorius Vokietijoje uždarytas, tai nereiškia, kad Vokietija nedegina anglies: anglis buvo toliau sėkmingai importuojama iš JAV, Kolumbijos ir tos pačios Rusijos iki jos invazijos į Ukrainą. 

Fukušimos avarija Japonijoje 2011 m. taip pat pasitarnavo anglies pramonės palaikymui valstybiniu lygmeniu: tuomet buvo pareikšta, kad anglis būtina Vokietijos energetiniam saugumui užtikrinti. Kaip ir akmens anglies atveju, ilgą laiką buvo žaidžiama ir darbo vietų korta, kuri gali būti laikoma prasminga tik nežinant tikrųjų pramonės sukurtų darbo vietų skaičių. Tačiau visoje stipriai automatizuotoje lignito pramonėje Vokietijoje (šalyje registruota 83,6 mln. gyventojų) dirba tik 20 tūkst. žmonių ir sektorius stabiliai traukiasi.

klimato aktyvistai ir riaušių malšinimo policija

Grįžtant prie rusvosios anglies – Vokietija yra viena didžiausių lignito kasėjų pasaulyje, antra po JAV. Nekeista, kad Vokietijos kanclerė Merkel elegantiškai išsisukdavo nuo klausimų apie angliakasybos pramonės ir žaliųjų tikslų derinimą aukščiausio lygio suvažiavimuose. Prisidengdama struktūrinės paramos sektoriui pažadais, šalis nepajėgė įvardinti nei konkrečių priemonių, nei datų. Bebalsiai šiose diskusijose buvo ir pastarojo dešimtmečio ekologijos, ekonomikos ir energetikos ministrai bei ministrės. Pagrindinis kalbų leitmotyvas buvo „juk pernakt industrijos neuždarysime“, vis atsimenant tariamus pažadus rinkėjams angliakasybos regionuose. Kita vertus, čia taip pat būta priedangos, nes, Potsdamo Tvarumo tyrimų instituto duomenimis, dauguma (63%) vokiečių – net ir angliakasybos regionuose – palaiko arba stipriai palaiko anglies atsisakymą šalies energetikoje. 

Grįžtant prie Liucerato – tai vienas iš kaimų aplink Garcveilerio lignito kasyklą. Jis čia tebėra tik teoriškai, nes prieš kelias savaites paskutinysis kaimo gyventojas sutiko energijos korporacijai RWE parduoti savo namus ir išsikėlė. Kaimo ateitis – tokia pati kaip ir kitų dvidešimties, kadaise egzistavusių šiose apylinkėse. Dabar jie – tik vaiduokliai. Jų nebeliko ant žemės paviršiaus, tiksliau, nebeliko nė žemės, ant kurios jie stovėjo. Visa tai vyksta maždaug tokia tvarka: teritorijoje, kurią norima nukasti, superkami namai, iškasami sulaidoti kūnai kapinėse, nušluojami istoriniai statiniai (Imerato katedros sunaikinimas 2018 m. – tik vienas iš pavyzdžių). 

klimato aktyvistai nešini vėliavomis

Be atminties, kraštovaizdžio, miškų ir dirbamos žemės plotų naikinimo, atviros kasyklos kelia milžinišką taršą, kurios ilgametis pėdsakas – nuodingi rūgštiniai dirvožemiai, požeminiai ir antžeminiai vandenys, ilgalaikiai sveikatos sutrikimai žmonių ir nežmonių populiacijoms, kritęs gruntinių vandenų lygis. Ir visa tai – tik dalis to, kas yra ant žemės. Vargu ar reikia atskirai minėti kasybos poveikį atmosferai, kuris niekaip nesiderina su Vokietijos įsipareigojimais klimato krizės akivaizdoje.

Šių dienų Vokietijos teisėsaugos maršas prieš klimato aktyvistus primena visai neseniai pasibaigusį ilgametį pasipriešinimą Hambacho miške, vos 50 km nuo Liucerato, Hambacho lignito kasyklos pakraštyje. Šią kadaise milžinišką sengirę Šiaurės Reino-Vestfalijos federacinė žemė pardavė energetikos kompanijai (tai pačiai RWE) dar aštuntajame dešimtmetyje. Netrukus kompanija pradėjo darbus, susiurbdama girią bei aplinkui buvusius kaimus ir miestelius. Iš keliolikos tūkstančių hektarų sengirės 2018 m. buvo likę vos virš dviejų šimtų hektarų.

Klimato aktyvistai keletą metų saugojo girios likučius, įrengdami laikinas konstrukcijas medžiuose – namelius, sujungtus virvinėmis perėjomis. Buvo vadovaujamasi logika, kad medžio, kurio viršūnėje yra žmogus, nenukirsi. Papildomai kompanijos planuoti kirtimai buvo stabdomi įrengiant atitvarus iš jau nukirstų medžių. Jais siekta blokuoti kirtimo technikos įvažiavimą į girią. Miško gynėjus iš miško trobelių „valė“ policija, visuomet dėl viso pikto atvykdavusi su riaušėms sklaidyti skirta įranga ir specialiai lipti į medžius parengtais policijos darbuotojais. Daug miško gynėjų atsidūrė teismuose. 


Patinka straipsnis? Galite padėkoti čia


Per visą Hambacho miško gynimo laikotarpį policija sunaikino 86 įvairiame aukštyje įrengtus miško namelius. 2018 m. šis pasipriešinimas pagaliau sulaukė pakankamo žiniasklaidos dėmesio, tačiau didžioji priežastis buvo jauno žurnalisto mirtis – jis krito nuo vienos iš virvinių perėjų ir užsimušė. Nuo tol RWE nejudino planų plėstis ir iškirsti miško likučius. 2021 m. teismas, išnagrinėjęs vieno miško gynėjo ieškinį, nusprendė, kad policijos veiksmai – miško „valymas“ naikinant namelius medžiuose – buvo neteisėti. Policija tuo metu savo veiksmus motyvavo tuo, kad nameliai neatitiko priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Kol rašau šį tekstą*, policija toliau ardo barikadas ir požeminius tunelius bei areštuoja Liucerate įsitvirtinusius aktyvistus, kurių dauguma ruošėsi taikiam pasipriešinimui. Policijos veiksmai klimato protesto dalyvių atžvilgiu neretai yra neproporcingi, todėl situacija kaimelyje įtempta. Policijos pajėgos į kaimą mobilizuotos iš visos federacinės žemės, aktyvistai iš savo pusės kviečia taikiam palaikymui jau nuo šio mėnesio pradžios. 

Kaip visi klimato judėjimai, taip ir Lützerath Lebt („Liuceratas gyvas“) siekia ne tik sustabdyti konkrečią veiklą, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kad klimato krizės suvaldymui reikalingi griežti sprendimai, tarp jų – ir iškastinio kuro atsisakymas, o šalių vyriausybės šių sprendimų vengia dėl pernelyg draugiškų saitų su taršių industrijų lobistais. 


* Tekstas rašytas 2023 m sausio 13 d. Sausio 14 d. papildymas: per penktadienį buvo iškirsta nemažai medžių, sugriautos užtvaros, policija bandė įsiveržti į aktyvistų iškastą požeminį tunelį. Policijos veiksmai neatitiko saugumo reikalavimų, tačiau didesnė grėsmė dviem tunelyje esantiems žmonėms kyla šiandien dėl nesaugių korporacijos RWE buldozerių darbų greta tunelio.

Protesto eitynės, kurios prasidėjo Kajenberge (Keyenberg) šeštadienį vidurdienį, sutraukė 35000 dalyvių. Nuo 16 val. vietos laiku susidūrimas tarp protesto dalyvių ir policijos eskalavosi. Action Ticker Lützerath (EN) „Telegram“ kanalo pranešimais, vienas žmogus į ligoninę išgabentas sraigtasparniu, yra ir daugiau sužeistųjų

 

Daugiau apie Lützerath Lebt (anglų ir vokiečių kalbomis):

https://luetzerathlebt.info/en/what-is-luetzerath-lebt/

Informacija apie tai, kas vyksta, realiu laiku:

https://luetzerathlebt.info/ticker/

Turimų anglies resursų pakankamumo tyrimas (vokiečių kalba):

https://vpro0190.proserver.punkt.de/s/K43yiKR4Yz3Xxeg

Plačiai ir aiškiai apie Vokietijos anglies politiką:

Coggio, Tessa, and Thane Gustafson. “When the Exit? The Difficult Politics of German Coal.” German Politics and Society 37, no. 130 (2019): 47–65. https://doi.org/10.3167/gps.2018.380103.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *