Studijų metais vienas bendrakursis pasipiktinęs bandymais inicijuoti diskusiją patriotizmo tema manęs klausė, „o tai kuo blogai yra meilė savo tėvynei?“ Savaime tikriausiai niekuo. Tačiau linija, kuri skiria meilę tėvynei nuo nemeilės tam, kas yra anapus jos, dažnai yra labai plona. Tokia plona, kad kartais ir visai nematyti kur baigiasi ši meilė ir kur prasideda nesidomėjimas, nesibodėjimas ir neapykanta.
Štai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nusprendė paminėti valstybingumo 100-metį savo tinklalapyje paskelbdama socialinės apsaugos sistemos raidos Lietuvoje apžvalgą. Šis neilgas populiariai pateiktas pasakojimas iliustruotas laiko juosta, kurios viduryje žioji didelė tylos bedugnė: atrodo, kad tarp 1933 ir 1990 metų socialinės apsaugos ir darbo santykių reguliavimo srityse nevyko absoliučiai nieko. Nieko nevyko valstybėje, kurioje socialinė apsauga ir darbininkų teisių gynimas buvo vienas esminių valdymo legitimacijos būdų.
