Darbo rinka paima tave kaip žmogų ir, abra kadabra, paverčia į žmogiškąjį išteklių. Na obettačiau, kitaip nei materialiniai ištekliai, tu dar turi pats save parduoti darbdaviui. Jis gali tavimi ir nesusidomėti. Dar blogiau, darbdaviai turi nesustabdomą tendenciją būti aikštingi ir įnoringi. Jiems ne tik reikia žmogiškųjų resursų. Jiems reikia, kad darbuotojai būtų patiekti ant lėkštutės.
Inovacijos reikšmė gig ekonomikoje yra gerokai išpūsta. Tiesą sakant, didžiausias platformų, pvz., Uber ar Bolt, konkurencinis pranašumas yra ne tai, kad jos gali nurungti konkurentus pasitelkus laisvos rinkos jėgas. Situacija veikiau priešinga – tikroji šių platformų vertė (ir patrauklumas investuotojams) kyla iš oligopolinių praktikų, teisinio arbitražo, grobuoniškos kainodaros ir sėkmingų mokesčių vengimo strategijų. Šie bruožai leidžia geriau suprasti, kodėl investuotojai ir toliau finansuoja platformas, nepaisant jų ilgalaikio nepelningumo.
Tokios kompanijos, kaip ,,Bolt“ ir ,,Wolt“, sistemingai nesuteikia savo darbuotojams pagrindinių darbo teisių, neteisingai juos laikydamos individualia veikla užsiimančiais ,,partneriais“. Pagaliau Europa ketina priimti įstatymą, kuris juos pripažintų darbuotojais. Šiuo pavyzdžiu turėtų pasekti ir Didžioji Britanija.
