fbpx

Slovėnija

Mažiau aktyvizmo, daugiau organizavimosi

Mažiau aktyvizmo, daugiau organizavimosi

Šis straipsnis gimė iš patirties dirbant profesinėje sąjungoje, padedant žmonėms steigti profesines sąjungas darbovietėse, ginti savo interesus. Šiame tekste organizavimosi praktiką apmąstau platesniame politinės teorijos lauke. Straipsnyje apžvelgiu skirtumus tarp aktyvizmo ir organizavimosi. Mano įsitikinimu, aktyvistinės sąmoningumo ugdymo praktikos, ypač woke‘izmo tendencijos, sukelia „moralizavimo“ ir neprašyto „edukavimo“ įspūdį, o tai net tik uždaro kairįjį judėjimą savo burbule, bet ir iššaukia atmetimo reakcijas iš platesnės visuomenės. Straipsnio pabaigoje apžvelgiu organizacijas mūsų regione, kurios siekia išeiti už įprastų aktyvistinių ratų ir vadovaujasi organizavimosi principais. Ši politinės praktikos filosofija remiasi bendrų interesų ir materialistine prieiga, o pastaroji leidžia peržengti skirtingų pasaulėžiūrų ribas ir organizuotis su tais ir tomis, kuriems politinė kairės ar dešinės identifikacija mažai terūpi.

Kas šiandien žaidžia „Kalmaro žaidimą“?

Kas šiandien žaidžia „Kalmaro žaidimą“?

Žiūrint, kaip žmonės renkasi mirtiną žaidimą, kad grąžintų skolas, kyla mintis – galbūt kai kurie tiesiog galėtų pabėgti į kitą šalį? Kam taip rizikuoti savo gyvybe, jei gali tiesiog nusikratyti skolos ir pradėti naują gyvenimą kažkur kitur? Nebūtina apie tai teorizuoti – nemažai žmonių išties tai bando, keliaudami į Europos Sąjungą. Deja, pasirodo, tikimybė mirti ar likti sužalotam ir šiuo atveju yra ne tokia maža.

Rytų Europos LGBTQ+ archyvai: nykstantys žmonės, istorija ir būtinybė tai saugoti

Rytų Europos LGBTQ+ archyvai: nykstantys žmonės, istorija ir būtinybė tai saugoti

Nors Rytų Europoje neturime panašių įstatymų, LGBTQ+ istorija yra tyrinėjama ir žinios yra kaupiamos, todėl šiame tekste pristatau keletą Rytų ir Centrinėje Europoje veikiančių queer archyvų. Jie visi skiriasi savo forma, bet iš esmės liudija tą patį: iškeliant LGBTQ+ žmonių istorijas, parodomas mūsų egzistavimas visur ir visada. Parodoma, kad problema ne mumyse, o tame, kas ir kaip kuria žinojimą apie mus.