Pirmoje šio straipsnio dalyje apžvelgėme kultūrinio marksizmo teorijos pagrindines tezes bei ištakas, bet per daug nesivėlėme į tų tezių kritiką ar gilesnę analizę, atskleidžiančią kaip tiksliai jos prasilenkia su tikrove. Tad antroji straipsnio dalis būtent tuo ir užsiims.
„Kai prasidėjo fakultetų okupacija, kai įkūrėme autonomines zonas, mes sustabdėme visą universitetinio švietimo procesą: niekas nedirbo, jokių egzaminų, jokio dėstymo 14 dienų – dvi savaites šalyje nebuvo jokio mokymo universitetuose.“
Pastaruoju metu Vakarų Europoje pradėjo sparčiai augti žaliųjų partijų populiarumas. Vokietijoje „Die Grünen” šiuo metu yra viena populiariausių partijų šalyje. Tačiau kas yra šie žalieji? Vokietijoje juos palaiko daugiausia aukštesnes pajamas gaunantys miestų gyventojai, tuo tarpu tarp darbo klasės ir mažesnes pajamas gaunančių rinkėjų šios partijos populiarumas yra mažesnis. Galbūt neatsitiktinai Vokietijos žalieji kartais vadinami „vėjo jėgainių neoliberalais“. Tačiau pradžioje socialiniai judėjimai teikė kiek kitokios politikos vilties.
Antradienį, per pietus, centriniame VDU pastate vyko viešos valgyklos įkūrimo universitete palaikymo akcija. Šią akciją organizavo studentų judėjimas „Šauksmas“, kuris gimė kaip atsakas į labiau reklama nei studentų reikalais besirūpinančios studentų atstovybės neveiksnumą. Judėjimas siekia aktyviai ginti studentų interesus, vadovaujantis tiesioginės demokratijos, atvirumo ir solidarumo principais. GPB pakalbino judėjimo narius apie valgyklos idėją ir kitus studentų reikalus.
