fbpx

socialiniai judėjimai

Britanijos psichologų draugijos narys Ian Parker: Psichologijai reikia perversmo

Britanijos psichologų draugijos narys Ian Parker: Psichologijai reikia perversmo

„Tyrimai psichologijos moksle vis dar dažniausiai yra kiekybiniai. Jie redukuoja asmenis į skaičius, operuoja jais eksperimentuose ir išveda bendrus teiginius apie žmogaus elgesį ir mąstymą. Tokia psichologija netiria išgyvenamos patirties ir to, kokias reikšmes jai žmonės priskiria; jai nerūpi individualūs žmonių gyvenimai.“ Interviu su Ian Parker – vienu svarbiausių šiuolaikinių psichologijos disciplinos kritikų.

Bolivijos feministė: „Šis perversmas yra rasizmo, patriarchato, Bažnyčios ir verslo pergalė”

Bolivijos feministė: „Šis perversmas yra rasizmo, patriarchato, Bažnyčios ir verslo pergalė”

Šiame interviu pateikiama feministinė antikolonijinė perspektyva apie perversmą Bolivijoje. Į Argentinos rašytojos feministės Claudia’os Korol paruoštus klausimus atsako Bolivijos feministė Adriana Guzmán – aktyvistė, kilusi iš vietinės aimarų tautos. Šis interviu pirmiausiai pasirodė ispanų kalba puslapyje Pagina/12*. Matt Ginsberg-Jaeckle išvertė šį interviu į anglų kalbą portalui „Truthout“*.

Darbas ir lytis Rytų Europoje: įspūdžiai iš feminizmo konferencijos

Darbas ir lytis Rytų Europoje: įspūdžiai iš feminizmo konferencijos

Kol populiarusis ir matomiausias Lietuvos feminizmas be perstojo atsiverinėja, kaip „savo braižo ieškantis“ ir „besigryninantis“ kaleidoskopas, nuo ryžtingų sprendimų ir veiksmų nuolatos užlaikomas begaliniais pusfabrikatinių diskusijų procesais, atsiranda rimtesnių ir pakankamai toli siekiančių vietinių proveržių. Nors įvykis ambicingas, idėjiškai koncentruotas, turintis reiklią bei kryptingą funkciją ir nenusiteikęs leistis į tam tikrus kompromisus, bet: ar sutelkta žinių ir pažinčių gausa nuties planus tolimesnėms didesnio mastelio iniciatyvoms?

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

„Ekologinė krizė yra visų pirma socialinė problema“

Dauguma girdėjome apie naujausias ataskaitas, pagal kurias žmonija turi dar dvylika metų, per kuriuos gali išvengti didesnio nei 1,5 °C pasaulinio klimato atšilimo ir pilno pajėgumo ekologinės katastrofos. Ką ši nerimą kelianti informacija ir klimato kaita reiškia visuomeniniam ir politiniam gyvenimui? Kokių politinių sprendimų turime reikalauti ir kokios sąjungos bei veiksmai galėtų padėti tų sprendimų siekti? O gal pakanka važinėti į darbą dviračiu, atsisakyti plastikinių šiaudelių ir mesti šiukšles į skirtingus konteinerius? Apie tai su asociacijos Žali.lt nariu Leonu Toliautu kalbasi Benediktas Gelūnas.