Lietuvoje vis įsikibirkščiuojančios diskusijos dėl imigracijos jau persisėmė užsienio diskusijų gairėmis. Viena jų: imigracija yra grėsmė. Grėsmė nacionaliniam ir vidaus saugumui, tautinei tapatybei, kalbiniam vientisumui. Prieš kurį laiką prof. Romo Lazutkos komentaras iškėlė dar vieną imigracijos neva keliamą grėsmę – ekonominę ar, tiksliau, fiskalinę.
„Leftistinė utopija“, „socialistų svaičiojimai“, „gerai ant popieriaus atrodo, bet realybėj neveikia“. Taip reaguoja labiausiai savimi pasitikintys lietuviškojo interneto komentatoriai-vizionieriai, kai kalba kuriame nors delfyje ar feisbuko grupėje pasisuka apie universalias bazines pajamas (UBP). Pačių UBP idėja iš pirmo žvilgsnio paprastai geniali: kiekvienai šalies pilietei ar gyventojui kas mėnesį valstybė perveda šiek tiek pinigų. Ne per daugiausiai, bet kad pasijustų. Visiems po lygiai – nuo Grybauskaitės iki elgetos.
