fbpx

Vilniaus universitetas

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete

68-ųjų gegužės keturiasdešimtmetis Lietuvoje: aukštojo mokslo reforma ir barikados Vilniaus universitete

2025-ųjų metų gegužės 8 d. Vilniaus dailės akademijoje (VDA) įvyko „Ilgalaikis dalyvaujamasis performansas „Užtvanka“. Organizatorių teigimu, siekta sukurti „kolektyvinę žmonių užtvanką, kuri užtvenks ir praturtins akademijos dirvožemį“, suburti tuos, „kuriems rūpi tarptautinė teisė ir kurie smerkia neteisingumą“. Šis sit-in’as, o taip pat ir kiti mažiau vieši išstojimai VDA, o vėliau ir Vilniaus Universitete, yra svarbūs kaip savarankiško studentų politinio veikimo pavyzdžiai, atsiradę greta oficialių akademinių struktūrų ir su jomis konfliktuojantys. Visgi šis „dalyvaujamasis performansas“, nors ir įnešęs naujumo į mūsų nuosaikų ir rezignacišką akademinį lauką, nebuvo pirmasis tokio pobūdžio studentų pasirodymas. Nors retai prisimenama, 2008-ųjų gegužę studentų okupacijos vyko ir Vilniaus universitete, kai savo padėtimi nusivylę studentai nepasitenkimą išreiškė barikadų forma.

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

Laisvąjį universitetą (LUNI) prisimenant

„LUNI buvo atviras visiems, visi galėjo tiek studijuoti, tiek dėstyti, nekeliant rimtų reikalavimų ir nestatant dalyvių į rėmus ir nepajudinamas struktūras, prie kurių būtina prisitaikyti. Tik lygiaverčiu laikomas studentas gebės įsitraukti į mokymosi procesą savanoriškai ir motyvuotai. LUNI dalyvė Aira Niauronytė žurnale Juodraštis rašo: „Laisvasis universitetas veikia kaip žmones vienijanti idėja, iš spektaklio visuomenės nario ir pasyvaus stebėtojo formuojanti aktyvų dalyvį, turintį savo poziciją įvairiais klausimais, kritiškai vertinantį galios struktūrų diktuojamą visuomenės situaciją.“

Filologijos filologistika: vienos darbo jėgos istorija

Filologijos filologistika: vienos darbo jėgos istorija

Retas žmogus, įstojęs į filologijos studijų programą, siekia savo literatūrinį ir lingvistinį išsilavinimą pritaikyti logistikos, informacinių technologijų korporacijose ar tarptautiniuose bankuose. Tačiau garsioji krepšelių reforma ir kalbos specialistų paklausa lėmė augantį studentų skaičių universitetuose bei prastėjančią studijų kokybę – mokomasi vis didesnėse grupėse, universitetai tampa privatų sektorių aptarnaujančiu konvejeriu.