fbpx
Trys merginos su plakatais "Palaikau Juliją" prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Smurtauja ir su aukštuoju: Lytinis švietimas Lietuvos universitetuose

Kodėl, negavę lytinio švietimo mokykloje, turime jo reikalauti universitete

Šio straipsnio galite ir klausyti:

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale Šauksmas, nr. 1 (2022 pavasaris), p. 24–26.

Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad aš, kaip ir daugelis šį straipsnį skaitančių, neturėjau kokybiško lytinio švietimo – nei mokykloje, nei universitete. Mokykloje geriausiu atveju išmokau biologinės mechanikos ir sužinojau, kaip baisu pastoti nesulaukus pilnametystės. Lietuvos universitetuose smurto lyties pagrindu ir priekabiavimo temos iškyla nebent sociologinių konferencijų metu arba trumpalaikių projektų rėmuose. Kita galimybė susidurti su šia tema pačiai – nuėjus į fuksų vakarėlį užsibaigti tokiose skylėse kaip Salento ar Taboo klubai, kur slampinėja galybė įkaušusių, savimi nepasitikinčių ir taip pat lytiškumo ugdymo niekada nepatyrusių vyrukų.

Netrukus pajusi apgirtusio nepažįstamojo rankas ant savo klubų (populiarus manevras praeinant pro moteris tankiau žmonėmis pripildytose erdvėse) ar pastebėsi gašlius žvilgsnius, jei turi bent kokį neuždengtos odos lopinėlį. Tikėtina, kad net pasirinkusi iš pažiūros normalesnį bernelį, jį parsivedusi namo susidursi su nenorimais prisilietimais, spaudimu mylėtis be prezervatyvo, grubumu ar kitomis mažų mažiausiai nemaloniomis staigmenomis. Gerai, jei būsi pakankamai blaivi ir turėsi drąsos apginti savo ribas ir atsisakyti to, ko nenori, o vaikinas teiksis to paisyti. Deja, dėl lyčių nelygybės ir lytinio švietimo trūkumo seksualinis smurtas tarp jaunimo dažnai normalizuojamas, trūksta žinių smurtą atpažinti ir įrankių jam pasipriešinti.

Daug merginų, universitete pradedančių savo romantinį gyvenimą, su panašiais incidentais susiduria ne kartą. Remiantis 2020-ųjų JAV universitetų duomenimis, kas ketvirta mergina (ir beveik 7 proc. vaikinų) bakalauro studijų metu yra patyrusi išprievartavimą ar nenorimą seksualinį kontaktą, prieš ją panaudojus fizinę jėgą arba jai negalint sąmoningai išreikšti (ne)sutikimo. Kas antra bakalauro studentė susidūrė su seksualiniu priekabiavimu, persekiojimu arba intymaus partnerio smurtu. Tinderio eroje priekabiauti ir išnaudoti be jokių pasekmių yra paprasta – bet kada galima unmatchinti ir problemos nebėra.

Monika Višnevska prie upės, fone – senamiestis
Monika Višnevska. Autorės nuotr.

Patikimų duomenų apie tai, kokius seksualinio priekabiavimo ir smurto santykiuose mastus patiria Lietuvos studentai, šiuo metu nėra. Vis dėlto, verta paminėti Lietuvos studentų sąjungos 2021-ųjų tyrimą, kuris, nors ir nereprezentatyvus, leidžia bent apytikriai įvertinti esamą situaciją universitetuose. Anot tyrimo, psichologinis smurtas ir seksualinis priekabiavimas akademinėje aplinkoje tebėra problema: beveik 14 proc. apklaustų studentų atsakė, kad žeminančių ir seksistinių juokelių sakymas universiteto aplinkoje yra paplitęs. Taip pat apie 5 proc. teigė, kad akademinėje aplinkoje yra paplitusios gašlios pastabos ir seksualinių ypatybių aptarimas asmens akivaizdoje. Labai menka studentų dalis praneša apie netinkamą elgesį: mažiau nei 3 proc. apklaustųjų yra pranešę apie psichologinį smurtą bei seksualinį priekabiavimą. Be to, tik penktadalis studentų žino apie galimybę pranešti apie seksualinį priekabiavimą arba psichologinį smurtą akademinėje aplinkoje. Vis dėlto, galima pastebėti ir teigiamų pokyčių: lyginant su 2018-aisiais, ryškiai pagerėjo studentų gebėjimas atpažinti seksualinį priekabiavimą.

Universiteto aplinkoje priekabiavimas dėl studento–dėstytojo galios santykio gali įgauti specifinę formą. Tereikia prisiminti 2017–2018-aisiais Lietuvą pasiekusį #MeToo judėjimą, kurio metu studentės viešai prabilo apie patirtą seksualinį priekabiavimą aukštojo mokslo įstaigose. #MeToo judėjimo dėka į viešumą iškilo VDA bei LMTA toleruota seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto kultūra, LSMU neurochirurgijos rezidentės patirtas mobingas ir seksualinis priekabiavimas iš kitų gydytojų, VGTU dėstytojo priekabiavimo prie studentės istorija. Dėl kilusių skandalų ir juos sekusių tyrimų dalis šių galia piknaudžiavusių dėstytojų neteko savo pareigų ir visuomeninio prestižo.


Patinka straipsnis? GPB paremti galite čia


Smurtą ir priekabiavimą teisinančios seksistinės nuostatos vis dar plačiai paplitusios ir už universiteto ribų. Pavyzdžiui, beveik pusė Lietuvos vyrų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, o 45 proc. šalies gyventojų berniuko kabinėjimąsi prie mergaitės (sijono kilnojimas ir t. t.) laiko viso labo nekaltu dėmesio rodymu. Visa tai vainikuoja įsitikinimas (beveik 40 proc. apklaustųjų), kad vyrai iš prigimties yra agresyvūs. Užaugus tokioje pašvinkusių stereotipų prisisunkusioje aplinkoje, sunku tikėtis, kad į universitetą atėję jaunuoliai ir jaunuolės neatkartos visuomenėje įsitvirtinusių žalingų įsitikinimų, pateisinančių smurtiško elgesio modelius.

Iškreiptą lyčių santykį normalizuojančios nuostatos glaudžiai susijusios su gąsdinančiais smurto mastais santykiuose. 1 iš 3 moterų Lietuvoje yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, dažniausiai iš savo intymaus partnerio. 2020-aisiais Lietuvos tarnybų fiksuoti smurto artimoje aplinkoje mastai pasiekė rekordinį lygį per pastaruosius penkerius metus – užregistruoti 58 553 pranešimai, iš kurių 80 proc. nukentėjusiųjų buvo moterys.

Ką gali padaryti universitetai, kad užkirstų kelią smurtui lyties pagrindu universitete ir už jo ribų? Seksualinį priekabiavimą tyrinėjančios VDU Psichologijos katedros mokslininkės Monika Aleksė ir Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė tvirtina: efektyviausia priemonė užkirsti smurtui kelią yra prevencija – nuostatų apie seksualinį priekabiavimą keitimas ir mokymasis jį atpažinti. Įgyvendinti priekabiavimo ir diskriminacijos lyties pagrindu prevenciją formaliai įsipareigoję visi Lietuvos universitetai. Nuo 2017-ųjų liepos įsigalioję Lygių galimybių įstatymo pakeitimai įpareigoja švietimo ir mokslo įstaigas įgyvendinti lygias galimybes ir įtvirtina aukštųjų mokyklų prievolę užtikrinti, kad studentai bei darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo ir kitų diskriminavimo lyties pagrindu formų.

Meninė iliustracija – moters kūnas tarp mašinų siluetų
Julijos Panovos iliustracija

Ryžtingiau link aiškios visų Lietuvos universitetų politikos seksualinio priekabiavimo atžvilgiu buvo žengta 2020-aisiais, kai Lietuvos universitetų rektorių konferencija paskelbė Seksualinio priekabiavimo prevencijos ir atvejų nagrinėjimo gaires. Dokumente priekabiavimas traktuojamas kaip akademinės etikos pažeidimas, apibrėžiamos prevencijos priemonės ir pažeidimo nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo procedūros. Gairės įpareigoja universitetui paskirti atsakingą asmenį, į kurį galima būtų kreiptis dėl priekabiavimo. Dokumente taip pat deklaruojama: „Universitetas yra atsakingas už darbo sąlygų, kurios užkirstų kelią priekabiavimui ir patyčių kultūrai akademinėje bendruomenėje, sudarymą“. Taigi, šis dokumentas universitetus įpareigoja įgyvendinti seksualinio priekabiavimo prevenciją.

Minėtuose dokumentuose apibrėžtus įsipareigojimus įgyvendinti pirmauja VU: jis pirmasis aiškiai deklaravo seksualinio priekabiavimo netoleravimo politiką ir įsteigė pasitikėjimo liniją, kuria galima konfidencialiai pranešti apie patirtą ar pastebėtą seksualinį priekabiavimą. Be to, VU pastaraisiais metais įgyvendino pavienius prevencinius užsiėmimus, o studentams rekomenduoja prieš pradedant studijas išklausyti nuotolinius seksualinio priekabiavimo atpažinimo ir prevencijos mokymus. 2021–2025-iesiems VU paskelbė Lyčių lygybės planą, kuriuo, be kitų lyčių lygybės principų įgyvendinimo aspektų, įsipareigoja vykdyti diskriminacijos, mobingo ir seksualinio priekabiavimo prevenciją. VDU praeitą birželį taip pat patvirtino universiteto Lyčių lygybės planą 2021–2025-iesiems, kuriuo numatoma ir atskira pareigybė, atsakinga už lygių galimybių užtikrinimą ir seksualinio priekabiavimo prevenciją. Kol kas pastarieji tikslai VDU nėra įgyvendinti. Panašius lyčių lygybei įpareigojančius dokumentus pastaraisiais metais paskelbė ir kitos aukštosios: VDA, LMTA, VGTU. Deja, konkretesnės informacijos apie prevencinių priemonių pobūdį, mastą ir privalomumą universitetų dokumentuose nenurodyta.

Aiški universitetų pozicija lyčių lygybės atžvilgiu ir tam įgyvendinti skirtos pareigybės yra tikrai sveikintinas dalykas. Tačiau realiam pokyčiui deklaracijose linksniuojamų teisingų buzzwordų nepakanka. Smurto ir priekabiavimo prevencija turi tapti nuosekliu darbu, pasiekiančiu visus studentus ir dėstytojus, o ne likti formalumu bandant įsisavinti ES lėšas.

Gerųjų praktikų sprendžiant smurto lyties pagrindu problemą galime aptikti užsienio universitetuose. Pavyzdžiui, daugelis JAV universitetų įgyvendina tyrimais pagrįstas prevencines programas, tokias kaip „Green Dot Program“, kuri pabrėžia aplinkinių elgesį ir smurtiško elgesio atpažinimą. Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos (LSE) studentų savivalda inicijavo ir šiemet ėmė rengti kasmečiais tapsiančius „ConsentEd“ mokymus pirmakursiams, kuriuose kalbama apie žodinio sutikimo (angl. consent) svarbą prieš bet kokį intymų kontaktą ir ugdomas gebėjimas atpažinti smurtišką elgesį. Šie mokymai privalomi, norint dalyvauti kai kuriose studentų klubų veiklose. Šiuo metu penki universitetai Jungtinėje Karalystėje savo studentų reikalauja išklausyti privalomus švietimo apie sutikimą (angl. consent education) mokymus: St Andrews, Liverpool, Reading, Durham ir Cambridge, o daugelyje kitų universitetų mokymai yra rekomenduojami pradedant studijas.

Studentų protestas dėl sutikimo kursų Londone
LSE universiteto „consent campaign“

Studentų balsas šiuo klausimu aiškus. Neseniai paskelbta JK bakalauro studentų apklausa atskleidė lytinio švietimo poreikį universitetuose – daugiau nei pusė apklaustųjų pasisakė už privalomus saugių santykių mokymus universiteto naujokams. Toje pačioje apklausoje 35 proc. studentų pripažino, kad apie seksą daugiau išmoko iš pornografijos nei formalaus švietimo. Studentų aktyvistės ir aktyvistai ne vienerius metus kovoja už adekvatų lytinį švietimą aukštosiose mokyklose ir privalomus prevencinius mokymus, kurie skatintų saugių ir pagarbių santykių kultūrą universitete. Anot vienos JK studentų kampanijos už privalomus sutikimo mokymus universitete: „If consent classes aren’t mandatory, then asking for consent seems optional“.

Nesiryžčiau teigti, kad privalomi sutikimo mokymai išspręs visas smurto ir priekabiavimo problemas tarp studentų. Vis dėlto, universiteto bendruomenėje, kurioje aktyviai kovojama su lyčių stereotipais ir skatinama saugių ir pagarbių santykių kultūra, jausčiausi neabejotinai saugiau. Palengvėja, kai neprivalai skaityti kito(s) minčių ir nerizikuoji ribų peržengimu ir prievarta. Priešingai paplitusiam įsivaizdavimui, atsižvelgimas į partnerio ribas ir žodinis paklausimas anaiptol nepanaikina aistros ir malonumo, atvirkščiai – tai užtikrina, kad intymumu mėgausis abi pusės. Kitaip tariant, consent is sexy. Tikiu(osi), kad ateityje lytinis švietimas taps įprasta universiteto ugdymo programų dalimi, o supratimas apie pagarbius lygiaverčius santykius bei žodinio sutikimo svarbą įsitvirtins tarp Lietuvos studentų. Nuo to visoms ir visiems bus tik maloniau.


Viršelio nuotrauka – „Kauno dienos“, iš 2018 m. #MeToo judėjimo protesto prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *