Dvi Švedijos: viena – mūsų galvose, kita – mokslininkų ataskaitose
Švedijos kriminologų tyrimas paneigia paplitusį mitą, esą imigracija sukėlė nusikalstamumo augimą Švedijoje. Tačiau politikoje vis dar ieškoma atpirkimo ožių, o ne sprendimų.
Queer fanfictionai vs. J. K. Rowling (II dalis)
Ankstesniame tekste sutarėme (sutariau), kad Hario Poterio krikštatėvis Sirius Blackas ir vilkolakis mokytojas Remas Lupinas buvo parašyti kaip pora – ko gero, atsitiktinai. Fanai netruko tarp eilučių tą pastebėti, o J. K. Rowling, galimai susivokusi, porelę išskyrė ir numarino. Tokį jos sprendimą dedame į medijų teorijos termino palaidokit savo gėjus dėžutę. Juo įvardinami atvejai, kai knygose ar filmuose atvirai arba netiesiogiai homoseksualūs / biseksualūs veikėjai nužudomi iškart po to, kai atsiskleidžia ir / arba randa meilę. Tokių atvejų daugiau negu galėtume pagalvoti.
Bet nekriskime į paniką.
Kodėl „perdegimas“ nėra toks jau blogas dalykas
Arba kaip jus išlaisvins radikali tiesa apie jūsų darbą ir apie tai, kas nėra jūsų darbas.
The Interview: How to Occupy a University? The pro-Palestine Student Occupation of Ljubljana University
From the 8th of May, 2024 a few dozen students occupied part of the Faculty of Social Sciences (FSS) at the University of Ljubljana, demanding the institution to recognise Israel’s actions in Palestine as a genocide. After a six day occupation the Faculty accepted their demands and released a statement condemning the genocide in Palestine.
I sat down with Anja and Gaj, the activists who participated in the occupation of the FSS and who continue to organize for Palestine today. We discussed how the occupation was organized, what challenges the students faced, and what a potential organizer could learn from their experience.
Duobkasys disidentas ir pusiau iškasta kapo duobė
Taip, pavadinimą specialiai tokį lyg iš Ilfo ir Petrovo apysakos sugalvojau. Bet duobkasio Eduardo istorija iš tikrųjų neeilinė, o pusiau iškasta duobė joje vaidina taip pat ne trečiaplanį vaidmenį.
Kaip videožaidimai tapo „berniukų sportu“
„Geimeriu“ vadintis nedrįstu ir nenoriu. Kodėl? Todėl, kad konotacijos – geimerį aš vis tiek kažkiek tebeįsivaizduoju kaip su dušu nelabai draugaujantį ir socialiniais įgūdžiais neapdovanotą bernaicį, kurio viduje kunkuliuoja nežinantis kur dėtis pyktis, kartais prasiveržiantis neapykanta kokioms nors mažumoms.“
Nauja paslauga ofisų darbuotojams: draudimas nuo nesąmonių darbe!
Ir pirmasis vaizdo įrašas mano blòge, kuriame papasakoju, kaip mes jus apdrausime
Buvom gatvėse, Seime ir Vyriausybėje
Visur buvau su mūsų profsąjunga per šitas pora savaičių, visko daug regėjau ir domėn įsidėjau, tai leiskit paeiliui ir papasakoti: kas gero gatvėse ir valdžios koridoriuose!
„Severance“: tarp korporacinės svajonės ir asmeninio košmaro
Nors „Severance“ yra mokslinės fantastikos trileris, jo korporacinė atmosfera yra nejaukiai artima. Iš dalies šį deja vu jausmą kuria lengvai atpažįstami minimalūs monochromiški interjerai (tarkim, Ikea ir baltos sienos). Iš dalies, visgi lengva atpažinti santykių hierarchiją darbe, kurios paviršius – politiškai korektiškas, bet po juo slypi galios žaidimai. Galiausiai atpažįsti save, nenoromis įstrigusį darbe, kur reikia atlikti sau svetimą vaidmenį. Kokią asmenybę formuoja tokia darbo aplinka? Apie tai šiame straipsnyje ir noriu kalbėti – apie padalintus gyvenimus, kurie atskiria žmogų ne tik nuo savęs paties, bet ir nuo kitų, nuo žmogiškosios prigimties ir nuo darbo esmės. „Severance“ čia pasitarnauja kaip neįtikėtinai įžvalgus mūsų laikų produktas, kurio centre – keistai distopiški santykiai su darbu.
Queer fanfictionai vs. J. K. Rowling (I dalis)
2024-ųjų vasarą, pradėjus naktimis tirpti rankai, turėjau apleisti rašymą. Dažniau atsidarydavau youtube. Neilgai trukus man įprastas queer turinys ir naujai atrasta Hario Poterio knygų kritika susitiko Veno diagramos viduriuke. Algoritmas pasiūlė cosplayerių video, kuriame figūravo du vyriškiai iš absoliučiai heteroseksualios J. K. Rowling visatos – veikėjai, kuriuos vaikystėje baisiausiai mylėjau. Tik šįkart jiedu buvo pora.
Man prieš akis atsivėrė paralelinė queer fanfictionų realybė. Apėjusi pomidorus ir pamaitinusi draugus priguldavau ant žolės ir skaitydavau. Kaip liūdną moterį po skyrybų mane guodė nekomplikuotos nostalgiškų veikėjų meilės istorijos. Mylintieji jose visuomet mylėdavo tos pačios lyties mylimuosius – kaip LGBT+ bendruomenės narę giliai nustebino fundamentalus žanro neheteroseksualumas. Ex(?)filologę manyje sudomino alternatyvi literatūrinė visata. Anarchistę patraukė protestas – prieš autorę, kanoną, snobiškumą ir taisykles. Pirmąjį fanfictioną perskaičiau per pusdienį.