Agnė Rimkutė

Užsienyje

Kaip neprakišti rinkimų (pagal Zohraną Mamdani)

By Agnė Rimkutė / 20 lapkričio, 2025

Prieš vienerius labai ilgus metus JAV prezidento rinkimus (dar kartą) pralaimėjus demokratų kandidatei juos (dar kartą) laimėjo Donaldas Trumpas. Jei jo 2016 m. pergalė sukėlė šoką ir galėjo atrodyti kaip išimtis – šįkart MAGA triumfas jau vertė susimąstyti apie gilesnes priežastis. Apmąstymai neretai siekė toliau, nei vieną svarbią partiją svarbioje šalyje persekiojančios negandos: radikalių dešiniųjų jėgų įtakai plintant toli už JAV ribų kilo ir klausimai apie save liberalia ar nuosaikia laikančios politikos trūkumus. Dešiniau buvo girdimi svarstymai, kad demokratai pernelyg pasidavė woke ir tapatybių politikai. Kairiau – kad partija pernelyg nutolo nuo tradiciškai reprezentuotos dirbančiųjų klasės patiriamų problemų ir kalbos.

Laiškai

Pamokos iš kitos Atlanto vandenyno pusės

By Danielius Jonaitis / 7 lapkričio, 2025

Jungtinių Valstijų, Europos ir viso pasaulio žvilgsniai lapkričio 4-ąją buvo nukreipti į Niujorką. Musulmonas, demokratinis socialistas buvo išrinktas Niujorko miesto, pasaulinės finansų sostinės, meru. Zohranas Mamdani laimėjo rinkimus įtikinama persvara, tapo jauniausiu meru per šimtmetį, ir pritraukė didžiausią rinkėjų skaičių per 50 metų. Jo pergalė įvyko po pernykščio Demokratų partijos pralaimėjimo prezidento rinkimuose, atnešusio Donaldo Trumpo antrąją kadenciją ir jos radikalią politiką, šiandien įtakojančią tiek Europą, tiek Lietuvą.

Politika

Karo laukimo būsena kaip mėgavimosi struktūra

By Eglė Činikė / 3 lapkričio, 2025

Šiuolaikinėje Europos politinėje vaizduotėje karo laukimo būsena tampa vis labiau įprasta. Karas čia nebe reiškinys, o tvarkos principas – ideologinė struktūra, kuri organizuoja kolektyvinį mąstymą, emocijas ir vaizduotę. Valstybė šiame kontekste įgyja simbolinę Tėvo funkciją – ji žada apsaugą, bet sykiu reikalauja paklusnumo. Tai, ką galima vadinti šiuolaikinės politikos libidine ekonomika, grindžiama ne racionaliu interesu, o nuolatiniu poreikiu patirti prasmę per įsitraukimą, per įsirašymą į simbolinę tvarką. Karo laukimas čia atlieka dvigubą vaidmenį: jis leidžia išlaikyti visuomenės sutelktumą ir kartu suteikia moralinį turinį pačiai priklausymo valstybei idėjai. Tokiu būdu valstybė tampa ne tiek politine institucija, kiek emocinės ir simbolinės investicijos objektu – tuo, kas leidžia subjektui patirti save kaip reikšmingą bendruomenės dalį.

Lietuvoje/Migracija

Šeimos, kurių niekas nelaukia, arba nevaržomos imigracijos pavojaus aritmetika

By Antanas Mankevičius / 24 spalio, 2025

Pastarosiomis savaitėmis, siekiant sukurti grėsmės tautos išlikimui iliuziją ir paruošti dirvą eiliniams buldozeriu stumiamiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” pakeitimams, viešojoje erdvėje vis dažniau keliamas klausimas dėl Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus augimo. Šįkart, pasitelkus primityvią aritmetiką ir operuojant apytiksliais statistiniais duomenimis, Lietuvos visuomenė yra gąsdinama, jog jau kitais metais „nekvalifikuoti darbininkai“ iš Vidurinės Azijos parsiveš į Lietuvą „savo žmonas ir vaikus“, kurių bus tūkstančiai ir kurie, be abejo, nesiintegruos ir gyvens iš pašalpų.

Kultūra

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

By Eglė Činikė / 12 spalio, 2025

Lietuvos kultūros bendruomenės pasirašyta peticija „Prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą“ ir ją sekę protestai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kova už kultūros autonomiją, demokratines vertybes ir profesionalumo principus. Tačiau šis įvykis atveria gilesnį klausimą nei konkretus ministerijos paskirstymo ginčas: ką iš tikrųjų reiškia „kultūra“ valstybėje, kurioje jos institucinis egzistavimas glaudžiai susijęs su politine valdžia, ekonomine galia ir simboline tvarka?

Analizė remiasi kritinės teorijos ir ideologijos analizės prieiga, siekiant parodyti, kaip kultūros autonomijos diskursas funkcionuoja kaip valstybės moralinio legitimumo mechanizmas.

Feminizmas ir LGBT+

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

By Agnė Rimkutė / 30 rugsėjo, 2025

Utopija – taip verslo atstovas vertina keturių darbo dienų savaitės idėją. Atgijusiose diskusijose svarstoma: ar nepakenktų sutrumpinta darbo savaitė Lietuvos produktyvumui ir konkurencingumui? Ar drastiškai nesumažėtų kai kurių paslaugų prieinamumas?… Išsekus ekonominių projekcijų aptarimams, imamasi ir vertybinių klausimų: negi darbas žmogaus nebepuošia, kas beliks iš mūsų darbo etikos? Ką žmonės darys su visu tuo naujai gautu laisvalaikiu? Galbūt, vieno Kauno gatvėse kalbinto verslininko žodžiais – tauta prasigers?…

Tačiau, kaip žino kiekvienas suaugęs žmogus, laisvas nuo apmokamo darbo laikas nebūtinai yra laisvalaikis. Didelė jo dalis skiriama neapmokamiems, rinkos ir BVP skaičiavimų užribyje liekantiems, ir dėl to nematomiems darbams.

Užsienyje

Tarptautinės genocido tyrėjų asociacijos rezoliucija dėl situacijos Gazoje

By Tarptautinė genocido tyrėjų asociacija; GPB.LT / 2 rugsėjo, 2025

Tarptautinė genocido tyrėjų asociaja siekia plėtoti mokslinius tyrimus ir edukuoti apie genocido prigimtį, priežastis ir pasekmes bei plėtoti genocido prevencijos politikos studijas. Asociacija vienija 500 narių ir yra laikoma svarbiausia genocido mokslininkus vienijančia organizacija pasaulyje. Rugpjūčio 31 d. balsavimu (86% „už“) priėmė rezoluciją, kuria pareiškė, kad Izraelis vykdo genocidą Gazoje.

Migracija

Ar Lietuva išgyvens be imigracijos?

By Agnė Rimkutė / 28 rugpjūčio, 2025

Lietuvoje vis įsikibirkščiuojančios diskusijos dėl imigracijos jau persisėmė užsienio diskusijų gairėmis. Viena jų: imigracija yra grėsmė. Grėsmė nacionaliniam ir vidaus saugumui, tautinei tapatybei, kalbiniam vientisumui. Prieš kurį laiką prof. Romo Lazutkos komentaras iškėlė dar vieną imigracijos neva keliamą grėsmę – ekonominę ar, tiksliau, fiskalinę.

Lietuvoje/Politika

Idėja Lietuvai: Premjeras Tapinas ir moralinių autoritetų vyriausybė

By Nojus Kristė / 4 rugpjūčio, 2025

Dėl laisvos žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės spaudimo atsikračius korumpuočiausio premjero per nepriklausomos Lietuvos istoriją, su nerimu laukiame, ką gi jo partija – tik neišmatuojamo masių tamsumo ir, greičiausiai, dar dėl Rusijos dezinformacijos išrinkta į valdžią – pasiūlys į jo vietą. Mūsų lūkesčiai maži, čekiukai ir auksiniai šaukštai žvanga visų galimų kandidatų stalčiuose, o Tapinas jau užvedęs aplankus apie kiekvieną iš jų savo kompiuteryje, taigi mažai vilties, kad ir jie ilgai ištemps.

Bet yra būdas ištrūkti iš šio liūno ir aš kreipiuosi į prezidentą, į LRT ir į visus feisbuko influencerius, kad paremtų idėją Lietuvai, kurią toliau išdėstysiu.

Lietuvoje/Politika

Pirkim ginklus iš Šiaurės Korėjos

By Martynas Klimas / 2 rugpjūčio, 2025

Dovilė Šakalienė tvirtina, kad jos darbas yra rūpintis ginklais, o ne užsienio politika – todėl ji lankosi Izraelyje. Tarkime, kad ginklų pirkimas iš tikrųjų yra apolitiškas veiksmas: tokiu atveju savo taktika ministrė paprasčiausiai demonstruoja mąstymo siaurumą. Jei prioritetas yra užtikrinti Lietuvos gynybą efektyviausiais kaštais, tai ginklų derėtų ieškoti už nepaaiškinamai į „Euroviziją“ papuolusių valstybių ribų – mums reikia pirkti ginkluotę iš Šiaurės Korėjos.