„Geimeriu“ vadintis nedrįstu ir nenoriu. Kodėl? Todėl, kad konotacijos – geimerį aš vis tiek kažkiek tebeįsivaizduoju kaip su dušu nelabai draugaujantį ir socialiniais įgūdžiais neapdovanotą bernaicį, kurio viduje kunkuliuoja nežinantis kur dėtis pyktis, kartais prasiveržiantis neapykanta kokioms nors mažumoms.“
Ir pirmasis vaizdo įrašas mano blòge, kuriame papasakoju, kaip mes jus apdrausime
Visur buvau su mūsų profsąjunga per šitas pora savaičių, visko daug regėjau ir domėn įsidėjau, tai leiskit paeiliui ir papasakoti: kas gero gatvėse ir valdžios koridoriuose!
Čia aš, aišku, pats uždaviau klausimą ir tuoj pats jį ir nuneigsiu: labai gali būti, kad jums asmeniškai Gegužės 1-oji iš tikrųjų nereikalinga. Bet mums, kaip visuomenei – dar ir kaip reikalinga.
Ne tik apie Benkunsko bajerius ir brangstantį viešąjį transportą, bet ir apie sąmokslo teorijas, viešuosius ryšius, politines technologijas, tuberkuliozę, durnius ir konservatorius
Beveik lygiai prieš penkiasdešimt metų, 1975-ųjų lapkričio 3-ąją, Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II atvyko į „British Petroleum“ būstinę Aberdyno priemiestyje Daise.
Antraštė tik tokia, be papildomų pribumbasų. Pamaniau, šitoks paprastumas gerai nusako labai paprastą – ir tuo šių laikų kontekste nepaprastą – Ginto Zilbalodžio filmą Potvynis (Straume). Filmas labai geras ir vertas ne tik pirmojo Baltijos šalių Oskaro, bet ir jūsų dėmesio. Man niekas už tai nemoka, bet sakau jums atvirai – eikit ir žiūrėkit, Lietuvoje jį rodys visą kovą ir dar, tikriausiai, ir balandį.
Truputį paprotmūšiaukime: aš jums užduosiu kelis klausimus, o jūs į juos atsakykite kaip įmanoma greičiau, per daug negalvoję ir negūglinę. Jei greitai nesugalvojate – nieko tokio, taip ir pasakykit sau – nu nežinau.
Dirbant profsąjungoje, aš jums atvirai pasakysiu, labiausiai stebina, kokių kartais būna darbdavių. Ta prasme, darbuotojų, žinoma, irgi visokiausių būna, bet, nu, jie tiesiog darbuotojai, nori dirbt, gaut algą ir iš jos pragyvent, kaip ir mes visi. O va darbdavys, atrodo, turėtų būt tokia pozicija, kur žmogus šį bei tą nusimano apie komunikaciją, teisę, finansus, kažkiek ir apie psichologiją.
Jei negyvenate po akmeniu, tai jau tikriausiai girdėjote: Vilniaus savivaldybė nori branginti viešojo transporto bilietus. O jei ir gyvenate po akmeniu, bet tas akmuo kur nors Vilniaus apylinkėse, tai irgi tikriausiai girdėjote. Vienkartiniai bilietai brangtų iš esmės dukart, nuolatiniai – pusantro.
