*Kai įsidarbini legaliai ir tikiesi būti sąžiningu mokesčių mokėtoju dažnai nemanai, kad tavo darbdavys bus nesąžiningas. Tačiau būna ir taip. Kai greitai ieškodama darbo įsidarbinau valytoja, nesitikėjau, kad prieš mano akis atsivers siaubingo masto aferos. Didelė įmonė, turinti daug dukterinių įmonių, kviečianti darbuotojus ateiti į „darbų saugos mokymus“, privertė pasirašyti dėl kvalifikacijos kėlimo, su punktu, jog išeinant iš darbo be svarbios priežasties, turėsi padengti išlaidas. O išlaidos: patalpų nuoma (apmokymai vyko įmonės ofise), mokytojų samdymas (iš seserinės įmonės), jų keliavimo išlaidų padengimas ir t.t. Na, gerai, tarkim taip ir buvo, ir nuleisim tai ant to pliuso, kad atlyginimas pakilo ant 3ct per valandą.
Darbas buvo surastas greitai, įsidarbinau ketvirtadaliui etato, todėl nuolat ieškodavau geresnio darbo. Radau skelbimą, kad mane įdarbinusi įmonė ieško darbuotojų pilnam etatui. Paskambinau savo vadybininkei klausdama ar galėtų mane perkelt į tą objektą. Gerai, gali, bet pasilik ir tame, kuriame jau dirbai. Na, gerai. Pradėjau dirbt per du objektus, 6 dienas po 2 valandas viename objekte ir slenkančiu grafiku po dvi 8 valandų dienas antrame objekte. Ar aš gavau atitinkamą darbo grafiką? Ne, aš dirbau pagal tą patį ketvirtadalio etato grafiką, kurį ir tai gaudavau ne kiekvieną mėnesį (bet čia nieko keisto, nes ir darbo sutarties laukiau beveik mėnesį laiko). Kai darbo grafiką gavau pirmą kartą, pasibaisėjau: man žadėjo 6 dienas per savaitę po 2 valandas, ant grafiko: po 1,5 valandos. „Ne, ne, mes tikrai apmokėsim po 2 valandas, o kitam objekte dirbk po 8 valandas“. Skaičiuot šiek tiek moku, gavus atlyginimą – bet ne atsiskaitymo lapelį, kurio nė karto negavau – matau aiškiai: man apmokamos 1,5 valandos pirmame objekte ir 7 valandos antrame – nors oficialaus pietų pertraukos laiko antram objekte kaip ir nebuvo. Kolegės, kurios dirbo kartu nuo 7 ryto iki 22 valandos (15 valandų darbo diena + važiavimas pirmyn ir atgal į kitą miestą), gaudavo apmokestintas 12 valandų.
Pamainos būdavo sudaromos tikrai ne taip, kad matytum, jog darbdavys tavimi rūpinasi ir užtikrina darbo saugą. Epilepsija sergančiai kolegei buvo liepiama vairuoti valymo mašina, kurios vibracija veikia visą kūną. Pasekmės? Kaskart jai atsisėdus į mašiną ją ištikdavo epilepsijos priepuoliai. Todėl, aišku, iš geros širdies tą mašiną vairuodavau aš – žmogus, kuriam pagal neįgalumo nustatymus draudžiama dirbti darbą, kuriame visą kūną veikia vibracija. Neblogas pamainos sudarymas! Kai darbo metu įgyjau traumą (nauja darbuotoja su valymo mašina įvažiavo man į kelius, įplyšo meniskai ir susiformavo cistos), nors tai įvyko fiksuojant kameroms ir matant kitiems žmonėms, kaip jūs manot, ar buvo įforminta trauma darbe? Ne, nebuvo. Vadybininkė atvyko ganėtinai greitai ir man pasakė, jog nieko tokio čia, nekraujuoji (matėsi mėlynės ir tinimas), tad dirbk toliau ir biuletenio imt negalima tau. Per savo durną galvą neprotestavau ir nevažiavau į traumpunktą, pas gydytoją nuvykau tik per laisvadienius. Galiausiai prireikus operacijos, nutariau, kad išeinu iš šito pragariško darbo: atėjau rašyti prašymą būti atleista, tikėdamasi kartu gauti ir nepanaudotus atostoginius pinigus. Nė velnio: eik pirmą atostogų ir sekančią dieną po jų išeik iš darbo. Na, gerai. Parašiau vienu metu ir prašymą būti atleista ir išeiti atostogų. Kada gavau atostoginius? Tikrai ne iš karto ir ne visus.
Smagiausia buvo tada, kai pora dienų po prašytos atleidimo dienos nuėjau į darbo biržą. „Aš išėjau iš darbo“, „Iš tokios ir tokios įmonės?“, „Iš kokios ir kokios įmonės? Pirmą kartą girdžių šį pavadinimą“, „Na, jūs prieš dvi savaites esate įsidarbinus šioje įmonėje ir vis dar joje dirbate“ – mano reakcija buvo išlūžęs žandikaulis ir iškritę akių obuoliai: „KĄ?!?!”. Prireikė kelių akimirkų, kad suprasčiau, jog mano nuostabioji įmonė mane man nežinant, be mano parašų, velnias žino kokiais tikslais, perdarbino į kitą įmonę. Greituoju būdu pasitikrinau rekvizitus naujos darbovietės – per vieną dieną joje įsidarbino virš šimto darbuotojų, mano buvusioje darbovietėje – per vieną dieną tas pats skaičius išėjo. Aš patraukiau tiesiai į darbo inspekciją. Ten man pasakė, kad įmanomos trišalės sutartys, kad įmonė perleistų savo darbuotojus kitai įmonei – bet, savaime, suprantama, su darbuotojų sutikimu ir jiems pasirašant. Aš nei sutikau, nei pasirašiau – aš prašiau būti atleista. Kaip ir atleido – tik aš kitoj įmonėj atsidūriau. Darbo inspekcijoj man patarė nueit pasiaiškint su savo buvusia darboviete, jeigu nieko nesigautų, tada sugrįžt ir pradėt kažką daryt. Keista, kaip tokius dalykus (mano parašo nebuvimo, nepasirašymo jokių darbo sutarčių) tokia lengva ranka nurašė ir nesusirūpino tokių dalykų egzistavimu. Iš darbo inspekcijos tiesus kelias iki įmonės ofiso. „Jūs dar neatleista?!”, “Na, ne, ką tik sužinojau, kad kažkokioj kitoj įmonėj dirbu“. Bus sutvarkyta, atsiprašom. Po dar kelių dienų iki manęs atvažiavo vadybininkė ir jos mašinoj pasirašiau, atbuline data, prašymą būti įdarbinta kitoje įmonėje, prašymą iš jos išeiti ir naują prašymą, su nauja data, išeiti iš pirminės darbovietės.
Išlipant iš mašinos pasakė, kad jeigu reiks darbo – visada priims. Ačiū, gerai. Tik kad kokio velnio aš norėčiau vėl būti tokioj įmonėj? Gal dėl to, kad visgi tai įmonė su milijonine apyvarta, kurią samdo miesto savivaldybė, autobusų stotis, policijos komisariatai ir kitos, multimilijonines apyvartas turinčios, įmonės, kurios taip lengvai praleidžia pro pirštus tokius įstatymų pažeidinėjimus ir darbuotojų teisių nepaisymus?
Informacija papildyta redakcijos
*North Clarity nėra įmonė, kurioje šio pranešimo siuntėja formaliai dirbo. Darbo sutartį ji buvo pasirašius su UAB „Valymo ir priežiūros Centras„. North Clarity yra tik prekinis ženklas, po kuriuo veikia keletas dukterinių įmonių. Jų linkedin.com puslapyje yra rašoma, kad kompanija priklauso JSC „Gattix”. Būtent šios kompanijos rekvizitų internete rasti nepavyko, tačiau tuo pat pavadinimu Lietuvoje buvo įregistruota UAB „Gattix”, kuri šiuo metu jau yra likviduota. Kaip ir UAB „Gattix” tuo pačiu adresu yra įregistruotos įmonės „Toza„, „Valymo ir Priežiūros Centras”. Šiame darbuotojos pranešime minima, jog ji buvo perrašyta į kitą įmonę be jos žinios. Patikrinus įmonių „Auto Idea” ir „Valymo ir Priežiūros centro” duomenis, pastebėsime, kad apie 2017m. Balandžio 26d. viena įmonė įregistravo apie 120 naujų darbuotojų, kai tą pačią dieną iš kitos įmonės buvo išregistruoti apie 120 darbuotojų. Iš šios informacijos galime spėti, kad visos šios kompanijos yra dalis vienos įmonių grupės susijusios su „North Clarity” prekiniu ženklu.
Ši įmonių grupė yra valymo „gigantė” – jos darbuotojai valo daugelį prekybos centrų Kaune: įvairias parduotuves Kauno „Akropolyje”, „Savą”, „Rimi” ir „Iki”, o taip pat policijos nuovadas ir Kauno miesto savivaldybės patalpas ir dar daug kitų įstaigų.
Vienos iš šių įmonių, „Valymo ir Priežiūros centras„, rekvizitų puslapyje yra pateikiama informacija apie viešųjų pirkimų konkursus. Ši įmonė per 2017m. laimėjo 22 konkursus. Tarp pirkėjų ir valstybinės institucijos kaip Lietuvos statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Kauno ir Klaipėdos policijos komisariatai ir kitos įstaigos.
„North Clarity” įmonė rašo, kad „puoselėja skandinaviško verslo vertybes daug dėmesio skirdama darbo kokybei ir pačių darbuotojų gerovei”. Atsivertę minėtų įmonių rekvizitinių puslapių komentarus dažniausiai pamatysime dirbusių žmonių įspėjimus apie algų nemokėjimą, baisias darbo sąlygas ir patarimus verčiau ieškotis kito darbdavio. Daug šios įmonės darbuotojų yra vežami iš mažesnių miestų, kaip Alytus ar Jonava, o pastaraisiais metais daugėja darbuotojų iš Ukrainos. Darbo diena trunka 12-16 val., o jeigu važiuojama iš kito miesto, tai pridėjus kelionę darbo diena gali siekti iki 18-os valandų.
Dirbote šiose įmonėse ir norite pasidalinti savo patirtimi? Rašykite mums el. paštu: gyvenimasperbrangus@gmail.com