2018 m. Socialiniame Centre „Emma“ vykusios Karolio Jonučio paskaitos ir diskusijos įrašas.
Populizmas dažnai traktuojamas, kaip viena iš didžiausių grėsmių XXI amžiaus Europos demokratijoms. Kritiškas požiūris į tokią traktuotę leidžia užduoti du tarpusavyje susijusius klausimus: kiek demokratijos vis dar yra ES nacionalinėse demokratijose, ir kaip populizmas gali būti konceptualizuotas tokiame kontekste.
Pristatyme pabandysiu kažkiek nušviesti šiuos du klausimus, parodant, kad: 1) Dabartinė depolitizuota, technokratinė visuomenės būklė, kurioje nebeliko ideologijų, o politiką pakeitė administravimas yra tiesiogiai susijusi su vis radikalesnių politinių judėjimų atsiradimu. 2) Kad populizmą reiktų apibūdinti, ne aprašant, kažkokias jam būdingas savybes (dažniausiai neigiamas), bet kaip visuomenės politinės mobilizacijos logiką iš esmės būdingą pačiai demokratijai.