fbpx

Demokratija

Kairieji Dešinės fantazijų pasaulyje

Kairieji Dešinės fantazijų pasaulyje

„Kultūros protestui“ išvirtus į „laisvo žodžio“ gynimą, matome naujas moralinės panikos aukštumas, kurias šįsyk sukėlė valdančiosios koalicijos inicijuojamos pataisos, palengvinančios LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Du iš trijų siūlomų pakeitimų nėra nauji – jie galiojo daugybę metų iki pat 2024-ųjų. Tuo tarpu, socialdemokratų teiktame pasiūlyme balsų persvara, reikalinga atleisti generalinį direktorių, nuo esamos 8 (iš 12) sumažėja vos iki 7. Tačiau diskusija seniai nebėra apie pataisas. Kaip teisingai pastebi Eglė Činikė, kalbama apie „vertybinę poziciją“ ir jos atitikimą „teisingam“ moraliniam atsakui. 

Tai gali būti paskutinis, bet gali būti ir pirmas kartas: kelios pastabos apie demokratiją Lietuvoje ir kitur

Tai gali būti paskutinis, bet gali būti ir pirmas kartas: kelios pastabos apie demokratiją Lietuvoje ir kitur

Kultūros bendruomenės judėjimas Lietuvoje prasidėjo spalį kaip atsakas į tai, kad Lietuvos kultūros ministro postą gavo dešiniųjų pažiūrų politikas. Nors jis vėliau buvo pašalintas, tačiau radosi naujų nerimą keliančių įvykių, kai jo partija „Nemuno aušra“ nusitaikė į nacionalinį transliuotoją – LRT. Parlamento pagalba bandyta pakeisti teisinį reglamentavimą siekiant atleisti dabartinę generalinę direktorę, taip sukuriant vakuumą, kuriame ši politinė jėga galimai primestų savo politinę liniją. Palaikyti LRT visuomenė susibūrė kaip niekada anksčiau gausiai – šiam judėjimui ant kortos statoma ne kas ką kita, o Lietuvos demokratijos ateitis. 

Valdoma moralinė panika: kaip „LRT gynimas“ skurdina demokratiją

Valdoma moralinė panika: kaip „LRT gynimas“ skurdina demokratiją

Pastarųjų savaičių viešasis triukšmas dėl LRT įstatymo pataisų atskleidė ne tiek realią grėsmę žiniasklaidos laisvei, kiek specifinį politinį mechanizmą – valdomą moralinę paniką, kuri mobilizuoja, konsoliduoja ir disciplinuoja, tuo pat metu siaurindama pačią demokratinės diskusijos erdvę. LRT šioje situacijoje tampa ne tiek institucija su konkrečia struktūra, kompetencijomis ir ribomis, kiek simboliniu objektu, per kurį artikuliuojami visai kiti – gilesni ir platesni – politiniai konfliktai.

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Kultūra kaip ideologinė struktūra: Lietuvos kultūros protestų dialektika

Lietuvos kultūros bendruomenės pasirašyta peticija „Prieš LR Kultūros ministerijos politinį išmainymą“ ir ją sekę protestai iš pirmo žvilgsnio atrodė kaip kova už kultūros autonomiją, demokratines vertybes ir profesionalumo principus. Tačiau šis įvykis atveria gilesnį klausimą nei konkretus ministerijos paskirstymo ginčas: ką iš tikrųjų reiškia „kultūra“ valstybėje, kurioje jos institucinis egzistavimas glaudžiai susijęs su politine valdžia, ekonomine galia ir simboline tvarka?

Analizė remiasi kritinės teorijos ir ideologijos analizės prieiga, siekiant parodyti, kaip kultūros autonomijos diskursas funkcionuoja kaip valstybės moralinio legitimumo mechanizmas.

4 politikos principai kovoje su autokratija ir fašizmu

4 politikos principai kovoje su autokratija ir fašizmu

Li Andersson yra Suomijos politikė, šiuo metu užimanti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkės poziciją. Nuo 2019 iki 2023 m. ji ėjo Suomijos švietimo ministrės pareigas ir buvo ilgametė Kairiųjų aljanso pirmininkė. EP rinkimuose 2024 m. Li surinko daugiausiai balsų iš visų kandidatų Suomijoje.

Šią kalbą Li Andersson perskaitė šiemet birželį Portugalijoje vykusiame Left-Green Alliance (Kairiųjų–žaliųjų aljanso) kongrese. Šis aljansas įkurtas septynių Europos politinių partijų, tarp kurių Podemos (Ispanija) ir Razem (Lenkija). Aljansas siekia kurti atsvarą radikalios dešinės jėgoms ir burtis aplink alternatyvią Europos Sąjungos viziją, iškeliant į priekį socialinio teisingumo ir ekologinės darnos siekius.