Nors jau praėjo gana daug laiko nuo tada kai išėjau iš šitos vietos, tačiau norėčiau pasidalinti savo patirtimi. Dirbau pusę etato restorano virtuvėje. Rodos, nieko nelegalaus ir nebuvo, atlyginimas sumokamas laiku, viskas tvarkingai paskaičiuojama pagal minimalaus atlyginimo parametrus žinoma. Tarsi ir neturėčiau skųstis – o, bet, tačiau… dirbant dvylikos valandų stovimą darbą tam, kad pavalgyti savo atsineštą maistą, nes darbuotojų maitinimas restorane yra griežtai draudžiamas ir net tam yra kameros, nes viskas virtuvėje yra sveriama – išalkus reikia pasitenkinti ant butelių dėžės susikimštu sumuštiniu. Dar buvo galima restorano patiekaliukų nusipirkti už tam tikrą nuolaidą, bet tokių atvejų pasitaikydavo retai, todėl būdavo labai gražu stebėti vadybininkės veidelį, kai ji matydavo padavėjas per visą restoraną klientams matant, nes tarnybinio įėjimo nebuvo, į virtuvę besinešančias Hesburger popierinį maišelį. Pietų pertraukos neegzistavo nes valgai tada, kai nėra klientų – vis dėlto dažniausiai jų būna, o jei net jų ir nebūna, virtuvėje visada bus ką veikti. Kitas gudrus įmonės ėjimas – tai padavėjams suteikta vadybininkų pozicija, kurios visą laiką bandys kaip nors virtuvėje parodyt savo galią net daugiau nei viso padalinio vadybininkas, nors abejoju, ar buvo duodama joms kas nors daugiau nei tiesiog daugiau darbo ir mažiau arbatpinigių. Dar viena nuostabi įmonės taktika – tai darbuotojų supriešinimas, kuris veikia be vadybininko ir administracijos įsikišimo, nes viskas yra pastatyta ant laiko: jei nesupjaustai visos vištienos, kitą dieną jos pritrūks ir reikės kitam darbuotojui jos pripjaustyti dar daugiau nei yra darbo norma, jei nebus vištienos, reikės laukti virtuvės šefui, jam užtruks viena minute ilgiau pagaminti patiekalą ir galiausiai dėl to reikės užtrukti padavėjai atnešti patiekalą ir ji gaus mažiau arbatpinigių – šita grandininė organizacija labai padeda vadybininkams kontroliuoti darbo vietą. Visi vienas su kitais pykstasi ir jei dirbi bent kiek lėčiau – tu pati galiausiai išeisi savo noru nepakentusi darbuotojų teroro. Tačiau į darbo priemones įmonė nebuvo suinteresuota investuoti, kad supjaustyti žalią mėsą, reikia neblogų peilių – deja, šito įmonė negalėjo suteikti, bet visada priminė, kad šiandien „kažkas sakė, kad tu per lėtai dirbi“.