fbpx

darbas

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos

Camgirl patirtis: nuo emocinės paramos iki socialinės stigmos

Viena iš pastaraisiais metais stipriai išpopuliarėjusių seksualinio darbo formų – gyvos, interaktyvios transliacijos internetu (angl. sex cams arba camwork). Šio darbo ypatybė – tai, kad juo užsiimti gali iš principo bet kas iš savo namų (nors daug šalių, kaip ir Lietuvoje, tai gali būti nelegalu). Toks padidėjęs seksualinio darbo prieinamumas dar labiau skatina svarstyti jo asmeninę ir socialinę reikšmę. Apie tai ir daugiau kviečiame skaityti interviu su būtent iš gyvų transliacijų paskutinius trejus metus užsidirbančia Izabele (vardas pakeistas). 

„Atsiprašome, konsultantai šiuo metu užimti“: apie elektros liberalizavimo užkulisius ir darbą skambučių centre

„Atsiprašome, konsultantai šiuo metu užimti“: apie elektros liberalizavimo užkulisius ir darbą skambučių centre

Šiuo metu daugelis laužome galvas, ką reiškia elektros rinkos liberalizavimas – žmonės skundžiasi padidėjusiomis elektros kainomis, o ekspertai puola aiškinti, kad tai neturi nieko bendro su liberalizavimu. Šia tema kalbamės su Mariumi, kuris dirbo vienoje iš Kaune įsikurusių agentūrų, laimėjusių „Ignitis“ skelbtą konkursą teikti konsultacijas dėl elektros tinklų liberalizavimo.

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

Svarbūs kaip centai: (ne)gyvenimas iš minimalaus atlyginimo

Kaip įmanoma išgyventi iš minimalaus atlyginimo? Toks klausimas kilo amerikiečių žurnalistei Barbarai Ehrenreich, kai 1996-aisiais JAV buvo priimta socialinės apsaugos reforma, smarkiai apribojanti pašalpas daugeliui bedarbių. Žurnalistė nusprendė atlikti eksperimentą ir savo kailiu patirti darbo klasės kasdienybę. Ji tris kartus po vieną mėnesį dirbo mažiausiai apmokamus darbus ir bandė pragyventi tik iš gaunamo atlyginimo, nesinaudodama jokiais kitais asmeniniais ištekliais, išskyrus savo mašiną.

Mirusio laiko įveika: tūsai, hipiškos svajos, autonomija

Mirusio laiko įveika: tūsai, hipiškos svajos, autonomija

Perskyra tarp darbo kaip šantažuojančios prievolės ir laisvalaikio kaip atpalaiduojančios to atsvaros jau seniai išblukusi. Tiesa, kad pasilinksminimo ir pramogų sritys yra sutapatintos su vartojimo ciklais, bet problema gerokai sudėtingesnė, nei „Viskas yra fabrikas!“ arba „Klubas = darbas“. Dažnai bandymai spręsti problemą tėra pačios problemos dalimi: be niekingų „Platformos“ arba šviežių „Šokių už Baltarusiją“ atvejų, taip pat atsiranda tikinčių, kad radikalesnė vakarėlių politizacija turi potencialo kovoti su kapitalizmu. Tad ko vertas reivas kaip politinis aktas? Šios temos bus nagrinėjamos straipsnių trilogijoje „Kapitalui giliai nusispjauti, šoki tu, ar ne“. Čia pateikiama pirmoji dalis.

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją

„Kai krauni varguoliams, turi daugiau lankstytis.“ Darbas „Barboroje“ per pandemiją

Per karantino laikotarpį prekybos centrų skelbta „padėkų ceremonija darbuotojams“ šiandien jau beveik išnyko iš reklaminių stendų. Prekybos centrai bene vieninteliai karantino metu ne tik išsaugojo, bet ir padidino pajamas, o labiausiai išaugo prekių pristatymo paslaugas teikiančių bendrovių apyvartos. Šios bendrovės per vieną savaitę įdarbino tūkstančius dažniausiai ką tik darbus praradusių ar į prastovas išsiųstų naujų žmonių, kuriuos taip pat lengvai ir atleido, pajutusios pirmuosius apyvartos kritimus.

Viešasis transportas gali būti nemokamas

Viešasis transportas gali būti nemokamas

Jeigu tikėsime transporto ekspertais ir specialistais, viešojo transporto operatoriams nederėtų panaikinti kainų visiems keleiviams. Alanui Flauschui, buvusiam Briuselio viešojo transporto tarnybos generaliniam direktoriui ir dabartiniam Tarptautinės Viešojo Transporto Asociacijos generaliniam sekretoriui, “judumo atžvilgiu, nemokamas viešasis transportas yra absurdas“.

Kokiomis sąlygomis dirba Serbijos kelius statantys Indijos piliečiai?

Kokiomis sąlygomis dirba Serbijos kelius statantys Indijos piliečiai?

Globalūs projektai vyksta ir kapitalo srautai juda nepaisydami valstybinių įstatymų ar sienų jau dešimtmečius, o visa tai pristatoma lyg Serbijoje susiderino Amerikos, Rusijos ir Kinijos įmonių interesai. Už kalbų apie investuotojų pritraukimą slepiasi Indijos piliečių darbuotojų likimas. Ar jų teisės ir interesai bus apsaugoti – belieka pamatyti ateityje. Ilga sisteminė institucijų tyla aiškiai nurodo, kad valstybės – tiek Serbija, tiek Indija – nėra suinteresuotos šios problemos sprendimu.

Kroatija užsinorėjo streiko arba Kaip „antrarūšiai“ piliečiai suvienijo visuomenę

Kroatija užsinorėjo streiko arba Kaip „antrarūšiai“ piliečiai suvienijo visuomenę

Mokytojų streikai metų pabaigoje, prieš/per biudžeto svarstymą, Lietuvoje po truputį tampa gražia tradicija. Iškalbinga ir tai, kad iš visų per pastaruosius penkerius metus mūsuose vykusių „oficialių“ streikų tik vienas vyko ne švietimo sektoriuje. Vis dėlto streikuoja mokytojai tikrai ne vien Lietuvoje – vien šiemet švietimo sektoriaus streikų banga nusirito per penkis žemynus, nuo JAV iki Dramblio Kaulo Kranto ir nuo Irano iki Lenkijos. Šioje publikacijoje pristatome prieš kiek daugiau nei mėnesį pasibaigusius masinius ir veiksmingus mokytojų streikus neseniai į Europos Sąjungą įstojusioje Kroatijoje.

Stok į vadybą

Stok į vadybą

Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje buvo populiaru šaipytis iš vadybos mokslo. Vokietijoje teisininkai vairuoja taksi, juokaudavo tariami Vokietijos žinovai, o štai Lietuvoje vadybininkai tuoj turės stovėti parduotuvių kasose – toks jų perteklius. Kaip sovietiniais laikais prie įvairių profesijų būdavo pridedamas titulas „inžinierius (-ė)“, taip nepriklausomybės pradžioje darbai aplipo „vadybininko (-ės)“ etiketėmis. „Netrukus valytoja bus pervadinta šluotos vadybininke“, – užaugau klausydamasi tokio sarkazmo. O kas, jeigu jų kritikos objektai pataikė į dešimtuką ir vadyba iš tiesų yra vienintelis rinkos vertinamas gebėjimas?