laikas

Feminizmas ir LGBT+

Keturių darbo dienų savaitė – utopija ar postūmis lyčių lygybės link?

By Agnė Rimkutė / 30 rugsėjo, 2025

Utopija – taip verslo atstovas vertina keturių darbo dienų savaitės idėją. Atgijusiose diskusijose svarstoma: ar nepakenktų sutrumpinta darbo savaitė Lietuvos produktyvumui ir konkurencingumui? Ar drastiškai nesumažėtų kai kurių paslaugų prieinamumas?… Išsekus ekonominių projekcijų aptarimams, imamasi ir vertybinių klausimų: negi darbas žmogaus nebepuošia, kas beliks iš mūsų darbo etikos? Ką žmonės darys su visu tuo naujai gautu laisvalaikiu? Galbūt, vieno Kauno gatvėse kalbinto verslininko žodžiais – tauta prasigers?…

Tačiau, kaip žino kiekvienas suaugęs žmogus, laisvas nuo apmokamo darbo laikas nebūtinai yra laisvalaikis. Didelė jo dalis skiriama neapmokamiems, rinkos ir BVP skaičiavimų užribyje liekantiems, ir dėl to nematomiems darbams.

Teorija

Tamsioji Apšvieta: neoreakcija ir jos ateitis praeityje

By Linartas Tuomas / 2 lapkričio, 2021

Iš politinės pusės, atmetant visas rasistines, mačistines ir apskritai dešiniąsias nesąmones, neoreakcija pagrįstai identifikuoja liberaliąją demokratiją kaip problemą, tačiau jai spręsti pasiūlo visiškai distopinius manevrus. Neoreakcija yra nusivylusi politine ir sociokultūrine, o ne ekonomine kapitalizmo padėtimi, todėl jos projektas atitinka dar didesnį materialios kapitalo prievartos įtvirtinimą. Kapitalizmas neoreakcijai nėra kliūtis, visiškai priešingai – kapitalizmas čia yra sprendimas ir atsakymas. Metaforiškai tariant, neoreakcija siūlo apnuoginti feodalistinius kapitalizmo griaučius ir juos apvilkti nauja technologine mėsa.

Istorija/Klausymui/Kultūra/Teorija

Mirusio laiko įveika: tūsai, hipiškos svajos, autonomija

By Linartas Tuomas / 9 lapkričio, 2020

Perskyra tarp darbo kaip šantažuojančios prievolės ir laisvalaikio kaip atpalaiduojančios to atsvaros jau seniai išblukusi. Tiesa, kad pasilinksminimo ir pramogų sritys yra sutapatintos su vartojimo ciklais, bet problema gerokai sudėtingesnė, nei „Viskas yra fabrikas!“ arba „Klubas = darbas“. Dažnai bandymai spręsti problemą tėra pačios problemos dalimi: be niekingų „Platformos“ arba šviežių „Šokių už Baltarusiją“ atvejų, taip pat atsiranda tikinčių, kad radikalesnė vakarėlių politizacija turi potencialo kovoti su kapitalizmu. Tad ko vertas reivas kaip politinis aktas? Šios temos bus nagrinėjamos straipsnių trilogijoje „Kapitalui giliai nusispjauti, šoki tu, ar ne“. Čia pateikiama pirmoji dalis.