fbpx

Atsakymai dėl reikalavimų naujajam DK

Birželio 28 dieną, Lietuvos valdžios institucijas pasiekė socialinio judėjimo „Gyvenimas per brangus” ir Lietuvos profesinių sąjungų parengti reikalavimai naujajam DK.

Birželio 29 dieną,  „Gyvenimas per brangus” el. pašto dėžutę pasiekė reikalavimų versija su komentarais siųstais Vyriausybės kanceliarijos.

Žemiau po kiekvienu reikalavimu rasite komentarus:

 

  • Naujojo darbo kodekso (toliau DK) 6 str. 2 dalis panaikina nuostatą, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Reikalaujame grąžinti išbrauktą nuostatą ir atitinkamai pakeisti tolimesnius susijusius straipsnius. Įstatymo taikymo neaiškumo atvejais turi būti sprendžiama darbuotojo naudai.

Teisės norma negali būti visais atvejais interpretuojama vienos šalies naudai – taip gali būti iškreipiama jos esmė, darbo ginčų komisijai ar teismui suvaržoma diskrecijos teisė ieškoti interesų balanso ar priimti teisingą sprendimą.  Įtvirtinus profesinių sąjungų siūlymą, būtų galimybė piktnaudžiauti darbuotojams ar jų atstovams savo teise, pvz. sutarti darbo sutartyje, kolektyvinėje sutartyje ir nesilaikyti susitarimų, motyvuojant, kad sąlygos yra neaiškios ar abejotinos.

Teisiniame reguliavime (kuriant teisės normas) bus taikomi DK 2 straipsnyje įtvirtinti principai. Jie taip pat bus taikomi ir aiškinant DK straipsnius (teisės principai taikomi kaip teisės analogija). Tuo tarpu 5 straipsnis kalba apie sisteminį, teleologinį ir gramatinį-lingvistinį jau esančios normos aiškinimą, padeda ją teisingai suprasti.

  • Atmesti naujojo DK 24 str. 5 dalį, kuri teigia, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. Įsigaliojus šiai nuostatai bus suvaržoma Konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbą.

Šita nuostata siekiama įtvirtinti sąžiningumo ir kooperacijos principą darbo santykiuose, kuris reiškia, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, nepiktnaudžiauti savo teise.  Negi yra priežasčių, kodėl toks siūlymas nebūtų naudingas darbuotojams.

  • Naujojo DK 47 straipsnis mažina apmokėjimą už prastovas. Reikalaujame palikti galiojantį apmokėjimą už prastovas.

Dėl šių nuostatų buvo sutarta Trišalėje taryboje, kurioje dirbo ir jūsų – profesinių sąjungų atstovai, ir darbdavių ir Vyriausybės atstovai. Tai kodėl dabar vėl norima atsisakyti šių sutarimų?

  • Naujojo DK 55 str. 1dalis prailgina laiką, prieš kurį darbuotojas turi pranešti apie išėjimą iš darbo, nuo esančių 14 darbo dienų iki 20 kalendorinių dienų. Reikalaujame palikti galiojančią DK nuostatą.

Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Tokiu būdu šiuo metu galiojančio DK 127 str. 1 d. nustatytas 14 darbo dienų terminas atitinka 19,6 kalendorinių dienų terminą. Suapvalinant gauname 20 kalendorinių dienų.

  • Pagal galiojančio DK 56 str. 2 dalį, senatvės pensijos sulaukę asmenys ir žmonės su negalia šiuo metu gali savo noru nutraukti darbo sutartį ir gauna 2 mėnesių išeitinę. Pagal naujai priimtą DK, jie gaus tik vieno mėnesio išeitinę. Reikalaujame palikti galiojančią DK nuostatą.

Dosnios išeitinės asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, ir neįgaliesiems apriboja jų realias galimybes sudaryti darbo sutartis, nes darbdaviai tiesiog nėra linkę tokių žmonių priimti į darbą.

  • Naujojo DK 57 straipsnį, numatantį paprastesnes darbuotojo atleidimo sąlygas ir mažesnes išeitines išmokas, reikalaujame atmesti arba keisti.

Mažinant kaštus dėl darbuotojo atleidimo darbdavio iniciatyva nesant jo kaltės, tikimasi sumažinti ne tik atleidimo iš darbo kaštus, tačiau lankstesnis ir mažiau kaštų reikalaujantis reguliavimas galėtų paskatinti darbdavius nesant darbuotojų kaltės juos atleisti laikantis visų teisinių procedūrų, t. y. išmokant jiems išeitinę išmoką. Šiuo metu esantys statistiniai duomenys, kad 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo valia, tikrai neatspindi realių darbuotojo išėjimo iš darbo priežasčių ir galima manyti, kad dažnai darbdaviai vengdami didelių kaštų, susijusių su darbuotojų atleidimu, juos verčia išeiti savo noru.

  • Keisti naujojo DK 61 str. 1 dalį, leidžiančią atleisti nėščiąją pasibaigus darbo sutarties terminui. Reikalaujame palikti esamą DK nuostatą.

Šia nuostata siekta išvengti tokių situacijų, kai iš vaiko priežiūros atostogų grįžta darbuotoja, dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, o jos darbo vietoje dirba nėščia darbuotoja,, dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį ir darbdavys turi laikyti dvi darbuotojas vienoje darbo vietoje.

  • Keisti naujojo DK 67 str. 4 dalį, leidžiančią sudaryti terminuoto darbo sutartį nuolatiniam darbui – tai didins terminuotų darbo sutarčių skaičių ir darbuotojų socialinį bei emocinį nesaugumą.

Visų pirma, reikėtų paminėti, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. galiojo Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalies nuostata, kuri numatė, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą.

Terminuotomis darbo sutartimis buvos siekiama paskatinti tokių sutarčių sudarymą, nes vadovaujantis Eurostat duomenimis 2015 m. Lietuvoje buvo sudaroma vos 1,8 proc. terminuotų darbo sutarčių (esame 27-ti ES ir mus „lenkia“ tik Rumunija) ir šis skaičius sparčiai mažėja (2013 ir 2014 m. – 2,4) bei skatinti darbo vietų kūrimą, daugiau asmenų įtraukti į darbo rinką. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad yra nustatyti tokių sutarčių termino bei kiekio apribojimai, didesnė nedarbo socialinio draudimo įmokas, numatytos išeitinės išmokos.

  • Naujojo DK 69 str. 3 dalis naikina esminę garantiją darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį. Pagal naują DK darbdavys, nutraukęs sutartį prieš terminą, neprivalės sumokėti už likusį darbo sutarties laiką. Reikalaujame pareigos sumokėti visą darbo užmokestį iki sutarties termino pabaigos.

-Priešingai negu šiuo metu galiojantis DK, naujasis DK numato daugiau garantijų dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis:

-Apie terminuotos darbo sutarties, trunkančios ilgiau kaip vienerius metus, pasibaigimą darbdavys privalo įspėti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei dirba ilgiau kaip trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų.

-Jei terminuota darbo sutartis tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, pasibaigus darbo sutarčiai dėl jos termino darbuotojui išmokama 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

-Darbdavys turi informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas neterminuotas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti, kaip ir kiti asmenys.

-Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį.

  • Atmesti siūlomo DK ketvirtojo skirsnio „Nenustatytos apimties darbo sutartis“ straipsnius. Vadinamosios „0 valandų“ sutartys neužtikrina darbuotojui socialinės apsaugos, pakankamo uždarbio ir darbo apskaitos taisyklių laikymosi, leidžia vykti nelegaliam darbui ir vengti mokesčių.

Siekiama sudaryti sąlygas lankstesniems darbo santykiams, įvairioms darbo sutarčių rūšims, kurios išjudintų darbo rinką, leistų įsitraukti į darbo rinką kuo daugiau žmonių.

Ši darbo sutarties rūšims ypač patraukli jauniems, besimokantiems asmenims, norintiems derinti studijas ir darbinę veiklą ir norintiems įgyti darbo patirties.  Galimi ir reguliavimu yra siūlomi papildomi saugikliai, kurie apsaugotų nuo piktnaudžiavimo, nelegalaus darbo ir suteiktų galimybes kontroliuoti ir bausti nusižengiančius darbdavius.

  • Atmesti arba keisti naujojo DK 110 straipsnį, numatantį išskirtines privilegijas darbdaviui, turinčiam mažiau nei 10 darbuotojų.

Šiomis nuostatomis mažinama administracinė našta labai mažoms įmonėms. Dėl jų buvo sutarta Trišalėje taryboje.

  • Palikti senojo DK 111 str. 3 dalį, pripažįstančią terminuotą sutartį neterminuota, jei atleistas darbuotojas po mėnesio priimamas į darbą iš naujo.

Priešingai negu šiuo metu galiojantis DK, naujasis DK numato daugiau garantijų dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis:

Apie terminuotos darbo sutarties, trunkančios ilgiau kaip vienerius metus, pasibaigimą darbdavys privalo įspėti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, o jei dirba ilgiau kaip trejus metus – ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų.

Jei terminuota darbo sutartis tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus, pasibaigus darbo sutarčiai dėl jos termino darbuotojui išmokama 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbdavys turi informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis, apie laisvas neterminuotas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias pačias galimybes įsidarbinti, kaip ir kiti asmenys.

Jeigu yra laisva darbo vieta, į kurią bus priimama dirbti pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys turi pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį.

  • Iš naujojo DK 115 straipsnio, numatančio maksimalųjį darbo laiką dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, išbraukti žodį „vidutiniškai“. Tokia formuluotė leidžia priversti darbuotoją tam tikrą savaitę dirbti 72 valandas ir nemokėti jam viršvalandžių. Reikalaujame palikti trišalėje taryboje bei socialinių reikalų ir darbo komitete suderintą formuluotę.

Šia nuostata siekiama, kad pagal suminę darbo laiko apskaitą dirbančių darbuotojų išsilygintų per visą apskaitinį laikotarpį. Toks yra darbo laiko režimo dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą ypatumas.

  • Keisti naujojo DK 117 straipsnį, numatant lengvatas dirbantiems naktį: apsaugą žmonėms su negalia ir asmenims iki 18 metų; nemokamai tikrinamą darbuotojo sveikatą; darbdavio pareigą perkelti darbuotoją į dieninę pamainą, jei tai kenkia jo sveikatai. Maksimalia naktinio darbo trukme turėtų likti 7 valandos.

Garantijos perkeltos į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.

  • Naujojo DK 120 str. 1 dalį performuluoti taip: „Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą.“

Šiuo metu taip pat sudarytos galimybės tvarkyti darbuotojui savo darbo laiko apskaitą dirbant pagal nuotolinio darbo sutartį.

  • Atmesti naujojo DK 122 str. 2 d. antrą punktą, viena valanda ilginantį darbo laiką, po kurio turi būti suteikta pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

DK 122 str. 1 d. 2 p. numato, kad ne vėliau kaip po penkių valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę; Pietų pertrauka gali būti suteikia ir po 4 valandų.

  • Naujojo DK 124 str. 1 dalis numato, kad bendra poilsio diena yra sekmadienis. Šiuo metu bendros poilsio dienos – šeštadienis ir sekmadienis. Darbuotojui dirbant šeštadienį, darbdavys nebeprivalės už darbą mokėti padidintu tarifu. Reikalaujame palikti esamą DK nuostatą.

Pagal šiuo metu galiojančio DK 161 str. 1 d. bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių dienų darbo savaitei, – šeštadienis ir sekmadienis, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytus atvejus. Tokiu būdu dirbant šešių darbo dienų savaitę poilsis numatomas tik sekmadienį.

  • Reikalaujame, kad pagal 138 str. 2 dalį darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje būtų suteikiamos papildomos kasmetinės atostogos, o papildomų kasmetinių atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustatytų Vyriausybė.

Dėl šių atostogų bus galima susitarti kolektyvinėje sutartyje.

  • Atmesti 147 str. 2 dalį, kuri numato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti (šio kodekso 146 str. 2 d.), netesybų dydis – vidutinis darbo užmokestis už ne ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį. Palikti esamą nuostatą, leidžiančią priteisti sumą už visą neatsiskaitymo laikotarpį.

Siūlomu reguliavimu įvertinta teismų praktika, kai nesant jokių apribojimų, teismai laiko sankcijas darbdaviams neproporcingomis, todėl jas keičia ir nustato savarankiškai. Šiuo atveju siūlomas kompromisas, kad sankcija darbdaviui būtų apribota, tačiau šis apribojimas atspindėtų socialinį teisingumą – sankcija darbdaviui turi būti (siūloma 3 mėn.), tačiau darbo užmokestis neturi būti neribotai mokamas už neatliekamą darbą.

  • Keisti naujojo DK 150 str. 6 dalį, pagal kurią iš daugiau nei minimumą gaunančio darbuotojo algos bus galima išskaičiuoti iki 70% atlyginimo. Iki šiol ši riba visiems siekė 20%, ypatingais atvejais – 50%.

Šiuo metu galiojančio DK 225 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimą. Šio straipsnio 1–3 dalyje įtvirtinta, kad iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darant išskaitas iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama penkiasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitų dydžio. 

Šis reguliavimas nesikeistų ir nuo 2017 m. sausio 1 d. planuojamame įsigalioti naujajame DK.

  • Panaikinti naujojo DK 153 straipsnį, nurodantį, kad darbuotojo materialinė atsakomybė gali siekti 6 mėnesių atlygį. Palikti esantį DK straipsnį, kuriame riba buvo 3 mėnesių algos dydžio.

Siekiama naujo žalos atlyginimo modelio, kuriame nėra vietos materialinės atsakomybės sutartims, nedaromas painus ir biurokratinis atskyrimas tarp gamybos priemonių (kurios gali būti visiškos atsakomybės dalyku) ir ne gamybos priemonių. Darbo ginčų komisija spręstų dėl žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgdama į kaltę, darbdavio riziką ir pan. Pažymėtina, kad darbo ginčų komisija imtų nagrinėti visus žalos atlyginimo klausimus ir turėtų teisę mažinti atlyginamos žalos dydį net ir tais atvejais, kurie šiandien priskiriami civilinei atsakomybei ir nėra ribojama atlygintina darbuotojo žala – taip įtvirtinamas netgi darbuotojams palankesnis reguliavimas.

Grįžus prie egzistuojančios sovietinės koncepcijos, reikėtų kazuistiniu būdu vardinti visus atvejus, kada darbuotojas visais atvejais privalėtų atlyginti visą žalą, o kada tik dalį. Toks reguliavimas būtų didelė administracinė našta, sukeltų teisinio tikrumo stoką, verstų sudaryti fiktyvias visiškos materialinės atsakomybės sutartis, jas  administruoti, turėti visiškai materialiai atskaitingų asmenų pozicijas, jas papildomai apmokėti.

  • Pakeisti arba atmesti 165 str. 3 dalį, kurioje nėra numatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja darbinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis. Leisti visiems asmenims, sulaukusiems 16 metų, stoti į profesines sąjungas. Naujajame DK siūloma formuluotė riboja šią žmogaus teisę ir grąžina iki 2013 m. galiojusią formuluotę.

Darbuotojai ir asmenys, dirbantys Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais turi teisę laisvai steigti ir stoti į profesines sąjungas nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygmeniu, profesiniu pagrindu ar darbdavio  lygmeniu ir dalyvauti jų veikloje. Nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygmeniu ar profesiniu pagrindu veikiančių profesinių sąjungų nariais profesinių sąjungų įstatų nustatytais atvejais gali būti ir bedarbiai ar kiti laikinai nedirbantys asmenys bei nedirbantys asmenys, sukakę valstybinio socialinio draudimo įstatymų nustatytą senatvės pensinį pensijos amžių.

  • Pagal naujojo DK 168 str. 3 dalį, nuo atleidimo ginamas tik profesinės sąjungos pirmininkas. Tokia pati apsauga privalo būti nustatyta visiems renkamo organo nariams, kurie atstovauja darbuotojus ir prisiima papildomą riziką būti atleistiems.

DK 168 str. 3 dalies nuostata numatoma, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Tokiu būdu šia nauja tvarka siekiama objektyvaus ir nediskriminacinio darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atleidimo ne tik laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos.

  • Grąžinti naujojo DK 188 str. 2-5 dalyse išbrauktą nuostatą, reglamentuojančią profesinių sąjungų jungtinės atstovybės sudarymą kolektyvinėms deryboms darbdavio ar darbovietės lygmenyje.

Ši galimybė numatyta ir naujame DK.

  • Naujojo DK 255 straipsnyje grąžinti išbrauktą dalį „Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus teisėtą streiką“. Šiame straipsnyje įvardintos garantijos streikuojantiems darbuotojams užtikrina streiko, kaip kolektyvinio ginčo sprendimo priemonės, efektyvumą.

Į reikalavimą nebuvo atsakyta. 

  • Atmesti antrojo naujojo DK skyriaus antrąjį skirsnį dėl darbo tarybų (169-176 straipsniai imtinai) ir visas darbo taryboms numatomas funkcijas perduoti profesinėms sąjungoms.

Nuomonė, kad darbo tarybos neveikia ir nepasiteisino nepagrįsta. Pagal ūkio subjektų per Elektroninių paslaugų darbdaviams  sistemą pateiktus duomenis 2015 metais Lietuvoje darbuotojai buvo atstovaujami beveik 36  proc. ūkio subjektų  (3,5 procentuose atstovavo profesinės sąjungos,  darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos buvo perduotos šakinėms profesinėms sąjungoms – 0,3 procentuose, sudaryta darbo taryba – 4,3 procentuose, darbo tarybos funkcijas atliko išrinktas darbuotojų atstovas – 27,9 procentuose), kolektyvinės sutartys sudarytos – 8,7 procentuose ūkio subjektų.

DK numatytos privalomos darbo tarybos, kai darbdavio darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 20, todėl informavimo ir konsultavimo procedūros bus vykdomos. Be to, DK numatyta, kad kai nėra darbo tarybos, informacija perduodama profesinėms sąjungoms, o atskirais atvejais – ir darbuotojų kolektyvui tiesiogiai. Todėl teiginys, kad informavimas ir konsultavimas Lietuvoje nebus vykdomas yra nepagrįstas.

  • Grąžinti galiojančio DK 209, 215, 217, 218 ir 221 straipsnius, numatančius darbo užmokesčio garantijas besimokantiesiems, perkeliamiesiems, donorams, teisėtai atsisakantiems dirbti bei besitikrinantiems sveikatą.

Šios garantijos ne visais atvejais užtikrina darbo užmokesčio mokėjimą šiuo metu galiojančiame DK. 

Bandant skaityti paruoštus komentarus iškart pastebėsite, kad naudojama teisinė kalba neleidžia jums suprasti Vyriausybės išreikštos pozicijos. Vietose pateikiami faktai neatitinka realybės, nėra grindžiamasi socialiniame modelyje išsikeltais tikslais.

Vyriausybės komentarai paliekami Jūsų nuomonei. Peržvelgę ir suradę Jums didžiausią įspūdį palikusį komentarą pasidalinkite juo komentaruose ir parašykite ką manote, arba pirmadienį, 18 val, prisijunkite prie pilietinės demonstracijos ir išreikškite savo nuomonę gyvai!

Pakvietimas į renginį: https://www.facebook.com/events/747061032103675/