Komentaro galite klausytis čia:
Praėjus maždaug pusantros paros, Izraelio kariuomenė sudavė oro smūgį į teritoriją Rafache, kurią ji pati įvardino kaip saugią palestiniečiams. Užsidegė palapinių miestelis. Žuvusiųjų skaičius jau pasiekė pusšimtį, beveik 200 buvo sužeisti. Pasaulį apskriejo vaizdas, kuriame vyras laiko iškeltą vaiko kūną. Kūnas – be galvos.
Tai yra tik pastarosios naujienos, tačiau košmaras Gazoje tęsiasi jau beveik 8 mėnesius. Visų tarptautinių pagalbos organizacijų, įvairių Jungtinių Tautų agentūrų darbuotojai, į Gazą vykstantys savanoriai medikai, visi – visi, anksčiau dirbę kituose karo niokojamuose kraštuose – sutartinai kartoja: tokio masto destrukcijos ir desperacijos jie dar nėra matę. Nors įprastai karo zonose į ligonines patenka beveik išskirtinai jauni vyrai, gydytojai praneša, kad į Gazoje likusias kelias vos funkciojančias ligonines plūstantys sužeistieji atitinka Gazos demografiją: maždaug pusė jų – vaikai, labai daug moterų.
Izraelio vadovybė savaitgalio ataką vadina klaida ir teigia tirianti incidentą. Sunku pasakyti, kodėl kas nors dar turėtų tikėti Izraelio vadovybe, kuri daugybę kartų per daugelį metų yra pagauta meluojant, o gausybė įtakingų Izraelio valdžios ir visuomenės veikėjų dabar atvirai kalba apie totalų Gazos sunaikinimą.
New York Times gegužės viduryje paskelbė 60-ties puslapių tyrimą „Nenubaustieji: kaip ekstremistai užėmė Izraelį“, kuriame remiantis daugiau kaip šimtu interviu pasakojama, kaip radikali ideologija jau yra atsidūrusi Izraelio politinės galios epicentre. Pasak New York Times žurnalistų, taip atsitiko, nes dešimtmečius trunkantis žydų terorizmas lieka nenubaustas.
Prireiktų bent savaitės radijo komentarų eterio išvardinti vien tik skaičius, nupasakojančius destrukciją Gazoje. Turbūt neužtektų ir visų metų perskaityti jau parengtas ataskaitas apie Gazos naikinimą. Jis yra totalus, masinis, tai yra pragaras žemėje. Už tai Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu ir krašto apsaugos ministras Yoavas Gallantas greičiausiai bus persekiojami Tarptautinio Baudžiamojo teismo.
Kad Gazoje vyksta „vadovėlinis Genocido atvejis“, vienas garsiausių genocido tyrinėtojų pasaulyje Razas Segalas mums pranešė dar spalio 13-ąją.
Tuo tarpu Lietuvoje visus tuos beveik 8 mėnesius vyksta viso to įgalinimas arba bent jau pateisinimas. Vieši, klausomi asmenys, absoliuti dauguma politikų, įvairios valstybės institucijos iš mūsų sumokėtų mokesčių pinigų ir toliau visaip kaip remia Izraelį, neva jo kovoje su teroristais.
Nacionalinis transliuotojas spausdina tarp elementaraus melo, melagienų ir propagandos plaukiojančius, ant rasizmo ribos vaikštančius tekstus apie protestuojančius prieš genocidą. Dauguma žurnalistų – galbūt ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo – leidžia visokiems Izraelio apologetams be atvangos drabstyti elementarius melus ir neįtikėtina logikos ekvilibristika pasižyminčias interpretacijas. O praėjusį sekmadienį Lietuvos premjerė prezidentės rinkimų rezultatų laukimo vakarėlyje pozavo su Danieliumi Lupshitzu, „Gazos problemą“ siūliusiu spręsti taktiniu atominiu ginklu, kalėmis diskusijos oponentes vadinančiu, taikių protestuotojų daužymą automatais pateisinančiu Danieliumi Lupshitzu. Būtent tokiu fanatiku, apie kokius rašė New York Times.
Jei jums nerūpi palestiniečiai, jums privalo rūpėti Lietuvos moralinis stuburas, kuris tiesus dėl Ukrainos ir visiškai iškrypęs dėl Gazos.
*Šis komentaras buvo parašytas 2024 m. gegužės 28 d. ir kartu su audio įrašu buvo išsiųstas LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ su prašymu jį publikuoti laidos rubrikoje „Komentaras“. Nesulaukęs atsakymo, autorius po maždaug paros dar kartą kreipėsi į radiją, tačiau jokio atsakymo nesulaukė dar tris paras. Tekstas publikuojamas po GPB kalbos redakcijos.