fbpx

Gaza

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (III)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (III)

Vakarų krante, kurio nevaldo islamistinės teroro organizacijos, izraeliečiai naujakuriai palestiniečius išvaro iš namų, iš savo gimtosios žemės. Izraelio kolonistai padeginėja palestiniečių gyvenvietes, blokuoja kelius, nukerpa elektros laidus, pila cementą į šulinius, išpila vandenį iš talpyklų, su metaliniais strypais puola palestiniečius. Jie su Izraelio kariuomenės priežiūra ar aktyvia pagalba terorizuoja visas, įskaitant ir taikias, demonstracijas, ir de facto nėra niekam atskaitingi.

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (II)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (II)

Lietuva gedėjo, kuomet Rusija vykdė Mariupolio blokadą, kodėl negedime, kuomet Izraelis blokuoja Gazą? Gedėjome, kai Rusija naudojo baltojo fosforo amuniciją, bet kodėl negedime, kai jas tiek Palestinos, tiek Libano teritorijoje, kurią kontroliuoja „Hezbollah“, naudoja Izraelis? Kaip įmanoma likimo valiai palikti Gazos ruožą, kuomet vienintelis pasienio patikros postas su Egiptu tai atidaromas, tai uždaromas, ir, negana to, dar ir bombarduojamas Izraelio pajėgų?

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (I)

Už jūsų ir mūsų laisvę – laisvę Palestinai (I)

Žymiai trumpesnį šio teksto variantą planavau skaityti Arkadijaus Vinokuro 74-ajame kassavaitiniame mitinge Katedros aikštėje. Jį puoliau rašyti sužinojęs, jog drąsiai Ukrainos gyventojų kovai prieš Rusiją remti skirta erdvė pavirs paramos Izraelio valstybei vieta. Šis tekstas spėjo nutolti nuo pradinės temos ir pavirto savotišku keleto mėnesių trukmės dienoraščiu, tad nusprendžiau, kad geriau jį paviešinti dabar negu niekad. 

Nahed Awwad: „Palestinos menas yra labai geras Palestinos ambasadorius“

Nahed Awwad: „Palestinos menas yra labai geras Palestinos ambasadorius“

„Dokumentavimas man svarbus kaip būdas priešintis tikrovei, su kuria nesutinku. Turiu užfiksuoti tai, kaip viskas buvo ir kaip yra, nes žmonės be atminties yra tarsi kompiuteris, tuščia mašina. Izraelio armija daug kartų mėgino sunaikinti palestiniečių atmintį. 1948 m. jie konfiskavo ištisas bibliotekas, nuotraukų archyvus. Tą patį jie padarė 1967 m. karo metu, 1982 m. okupavę Beirutą. 2002 m. Izraelio armijai vėl įsiveržus į Vakarų Krantą, kareiviai atėjo į mano biurą – tuo metu dirbau televizijos stotyje Ramaloje. Jie pasiėmė daugybę daiktų, įskaitant ir kietuosius diskus. O mes priešinamės saugodami atmintį ne tik sau, bet ir ateinančioms kartoms. Šias pastangas atpažįstu daugelyje palestiniečių menininkų ir kino kūrėjų.“

Skausmas, su kuriuo nesitapatiname

Skausmas, su kuriuo nesitapatiname

Neseniai vykusioje diskusijoje apie Izraelio vykdomą smurtą prieš palestiniečius Gazoje po spalio 7‑osios išreiškiau tokią mintį: žmonės turėtų mokytis pažvelgti į dalykus iš kito(s) perspektyvos. Treniruoti tai kaip raumenį. Ir kaip savo straipsnyje, reaguojančiame į šiuos įvykius, pastebi filosofė Judith Butler, kalba eina ne apie empatiją. Pastaroji įprastai reikalauja susitapatinimo. Užduotis šiuo atveju yra sugebėti įvardinti skausmą ir nusikaltimus, patiriamus žmonių, su kuriais nesitapatiname, kurių nepažįstame, nesuprantame ir niekada nebuvome paprašyti to padaryti – atvirkščiai, buvome be paliovos jais gąsdinami.

„Chat GPB su puse“: Kasdienis gyvenimas okupacijoje – istorija iš Vakarų Kranto / Daily Life under Occupation – a Story from the West Bank

„Chat GPB su puse“: Kasdienis gyvenimas okupacijoje – istorija iš Vakarų Kranto / Daily Life under Occupation – a Story from the West Bank

Kol visas dėmesys nukreiptas į Gazą, Vakarų Krante palestiniečiai išgyvena vienus kruviniausių metų. Tačiau nors ir brutalesni nei įprasta, šie metai nėra labai išskirtiniai – okupacija tęsiasi jau daugiau kaip penkis dešimtmečius ir kasdienybė joje tik sunkėja. Apie ją pasikalbėjome su Majd Hajjaj, socialine ir kultūrine aktyviste iš Ramalos, okupuoto Vakarų Kranto.