fbpx

Karolis Dambrauskas

„Žmonės turi patys galėti“ arba kas pasimatė išsisklaidžius gaisro dūmams Alytuje

„Žmonės turi patys galėti“ arba kas pasimatė išsisklaidžius gaisro dūmams Alytuje

Kai praėjusį trečiadienį anksti ryte atvykau į Alytaus autobusų stotį ir virš Pramonės rajono pamačiau neįprastai tankų debesų spiečių ir tarp jų raudonai raudonuojančią saulę, stebėjausi – saulė lyg ir turėjo šviesti kitoje dangaus skliauto pusėje. Prireikė kelių minučių, kol supratau, kad kažkas dega Pramonės rajone. Kaip vėliau paaiškės, spalio 16-osios naktį padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ įsiplieskė didžiulis gaisras, kurio metu užsiliepsnojo apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėliai ir juose laikytos naudotos padangos.

Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Naujasis mažoritarinis nacionalizmas (Lietuvoje)

Ką iš tikrųjų reiškia pastaruoju metu išpopuliarėjęs terminas „naujasis etninis nacionalizmas“? Ar šiuolaikinis pakankamai margas (savo pilkumoje) lietuviškasis nacionalizmas papuola į šią kategoriją? Ir kaip šis reiškinys, dažnai laikomas grėsme demokratijai, tvarkosi su vis įvairėjančiomis šiuolaikinėmis visuomenėmis?

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos prezidentas susitiko su Indijos viceprezidentu Venkiah‘u Naid‘u. Vizito metu buvo aptariamos valstybių abipusio ekonominio bendradarbiavimo galimybės. Tikėtina, jog Lietuvos prezidento ir Naid‘o susitikimas buvo sėkmingas, kadangi vizitą vainikavo Gitano Nausėdos „odė“ Indijai. Prezidentas, skelbdamas apie susitikimą su Indijos atstovu, savo Instagram paskyroje rašė: „Mus sieja bendras interesas išlaikyti tarptautinės teisės viršenybę, apginti demokratines vertybes ir Jungtinių Tautų viršenybe pagrįstą pasaulio tvarką“, Indiją įvardydamas kaip „didžiausią pasaulio demokratiją“.

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Nūdienos eko-batalijos: emocijos ekrane ir eitynės už ateitį

Neabejotina, kad aplink mus spurdantys „Fridays for Future“ judėjimai yra sveikintini atkaklūs bandymai „pramušti“ ekologinį diskursą į platesnes auditorijas, tačiau to, kas daroma, kol kas tikrai nepakanka. Kiek tenka pastebėti, vietinio judėjimo viduje neblėsta ideologiniai prieštaravimai, kurie niekaip stipriau neišsivysto kairiąja kryptimi, todėl didžioji jų komunikacijos dalis vis dar yra narve tupintis rinkodarinis erzelis (to galima pasimokyti ir iš užkerpėjusių nevyriausybinių organizacijų struktūrų), niekaip nepateikiantis savęs kaip grėsmingos, žaisti nenusiteikusios jėgos.

Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]

Konferencijos belaukiant: 2018 m. Rytų Europos feminisčių susirinkimo atgarsiai [EN]

2018 m. rugpjūčio 24–26 d. Kaune vykęs Rytų Europos feminisčių susirinkimas subūrė apie tris dešimtis feminisčių iš įvairių Rytų Europos kontekstų, turinčių tiek akademinės, tiek aktyvistinės patirties. Šio susirinkimo tikslas buvo užmegzti glaudesnius santykius ir geriau palaikyti ryšius tarp feminisčių post-socialistinėse šalyse, suprasti regionines lyčių politikos tendencijas ir parengti pasipriešinimo strategijas augančiai dešiniosios politikos bangai regione ir pasaulyje.

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Kaip moksleiviai skirstomi į XXI-ojo amžiaus luomus?

Švietimas buvo, yra ir tikrai dar ilgai bus viena aktualiausių temų visose mūsų politinėse diskusijose, tuo labiau prasidedant naujiems mokslo metams. Apie jį kalba kiekviena valdžia. Tikėdamasi pakelti mokymo kokybę, kiekviena valdžia vykdo savo unikalias reformas, kurios, pasikeitus valdžiai, pripažįstamos pasenusiomis. Visi supranta, kad kažkas ten yra negerai ir kad su tuo reikia ką nors daryti. Visi bando, bet retai kas paliečia skirtingos ugdymo kokybės skirtingose mokyklose klausimą.