Nacionalinis moterų streikas, arba Kaip kurti „Razem“
Rugpjūčio 24–26 dienomis Kaune vyko tarptautinis Rytų Europos feminizmui skirtas susitikimas. Trijų dienų sesijose iš
Rugpjūčio 24–26 dienomis Kaune vyko tarptautinis Rytų Europos feminizmui skirtas susitikimas. Trijų dienų sesijose iš
Lietuvoje, kaip ir kitose post-sovietinėse šalyse, pirmaisiais nepriklausomybės metais moterys tapo išlaisvintos tautos biologinėmis motinomis, kultūros ir tradicijos puoselėtojomis. Neatsitiktinai nacionalinis ir ekonominis projektai Lietuvoje tapo prioritetiniais, tuo tarpu socialinė politika buvo palikta nuošaly kaip kažkas, kas turėtų išsispręsti savaime.
Iš darbo prekybos centruose patirties galime pasakyti, kad pirkėjai dažnai atsidūsta: „Buvau Vokietijoje, ten sekmadieniais
Sužinokite kas jūsų laukia jūsų profesiniame gyvenime pagal „Gyvenimas per brangus“ horoskopus! Taip pat juos
Kaip kontroliuoti darbuotojus, kad jie į darbą ateitų anksčiau, nei priklauso, o išeitų vėliau? Kaip
„Čia buvo šaudoma į valstybę“, – prieš televizijos kameras apie korupciją aiškina Seimo Nacionalinio saugumo
Dažnai Lietuvos istorija yra pasakojama kaip priešprieša tarp sovietmečio ir nepriklausomos, laisvos Lietuvos. Visa, kas progresyvu ir teigiama, atsiranda nepriklausomoje Lietuvoje. Visa, kas blogai, – kančia, skurdas ir nelaisvė, yra pilka sovietmečio praeitis. Ši praeitis nenutrūko atkūrus nepriklausomybę. Šių dienų socialinė nelygybė, politinis pasyvumas taip pat aiškinami kaip sovietinės santvarkos, ekonomikos ir kultūros palikimas. Kaip sakoma, „jei ne sovietmetis, mes gyventume kaip Švedijoje“. Bet gal pateikiant tokį vadovėlinį istorijos pasakojimą ir suverčiant visą kaltę buvusiai ir jau neegzistuojančiai santvarkai, tik išsisukama nuo klausimų apie šiandieninių problemų šaknis?
Birželio 5 d. Varšuvos universiteto studentai, akademikai ir darbuotojai užėmė rektoratą protestuodami prieš Lenkijos aukštojo
„Dažnai sakoma, kad „stalinizmo bacila bolševizme tūnojo nuo pat pradžių”. Aš tam neprieštarauju. Tik kad bolševizme glūdėjo daug kitų bacilų, visa jų masė, ir tiems, kurie išgyveno pirmuosius entuziazmo metus po pirmosios pergalingos socialistinės revoliucijos, nedera to pamiršti. Teisti gyvą žmogų už mirties bacilas, surastas lavone skrodimo metu – kurias jis, be to, tikriausiai nešiojosi visą gyvenimą – ar tai protinga?”
Murray Bookchin — vienas reikšmingiausių XX a. antros pusės-XXI a. pradžios anarchizmo mąstytojų, kurio mintis padarė didelę įtaką ligšiol besiplėtojančiam Rojavos revoliuciniam projektui. Tai nė kiek nestebina, nes šio autoriaus idėjos yra itin orientuotos į praktiką ir veiksmą, o pradėti pažintį su šiuolaikinio anarchizmo instrukcijomis ir receptais paranku su, palyginti, nedidelės apimties ir nesudėtingai, prieinamai parašytu veikalu „Social ecology and communalism“, suteikiančiu įžangines nuorodas į kitus nuodugnesnius šio politinio filosofo darbus, kaip „Remaking society“ ar „Post-scarcity anarchism“.