2019 m. Kovo 11 d. socialiniame centre „Emma” vykusio seminaro įrašas.
Nacionalizmas yra viena problematiškiausių ideologijų, kurios patirtis XIX-XX a. Europoje yra vertinama dviprasmiškai. Nors daugelis tyrinėtojų sutinka, kad nacionalizmo iškeltos idėjos svariai prisidėjo prie naujų valstybių formavimosi, tačiau Antrojo pasaulinio karo patirtis daugelį žmonių vertė atsargiau vertinti nacionalizmo ideologiją. Tarpukario Lietuvoje nuo 1926 m. pab. įsitvirtinęs autoritarinis Antano Smetonos vadovaujamų tautininkų režimas nepasižymėjo tokiu radikaliu nacionalizmu, koks buvo propaguojamas nacionalsocialistinėje Vokietijoje bei fašistinėje Italijoje. Tačiau atskiri tarpukario Lietuvos nacionalistų atvejai leidžia teigti, kad XX a. IV deš. pab. Lietuvoje stiprėjo radikalios nacionalistinės idėjos. Buvo analizuojama jaunųjų tautininkų (Vytauto Alanto, Justino Razmos, Zenono Blyno ir kitų) formuota ideologija kaip vienas pagrindinių radikalaus nacionalizmo atvejų tarpukario Lietuvoje. Pasitelkiant fašizmo studijų teoriją buvo aptariamos pagrindinės fašizmo ir radikalaus nacionalizmo analizės problemos.
Seminarą vedė Povilas Mintautas, istorijos doktorantas, nagrinėjantis nacionalizmo raidą tarpukario Lietuvoje.