fbpx

Užsienyje

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Agresyvi Indijos politika: Kašmyro specialiojo statuso panaikinimas

Rugpjūčio 17 d. Lietuvos prezidentas susitiko su Indijos viceprezidentu Venkiah‘u Naid‘u. Vizito metu buvo aptariamos valstybių abipusio ekonominio bendradarbiavimo galimybės. Tikėtina, jog Lietuvos prezidento ir Naid‘o susitikimas buvo sėkmingas, kadangi vizitą vainikavo Gitano Nausėdos „odė“ Indijai. Prezidentas, skelbdamas apie susitikimą su Indijos atstovu, savo Instagram paskyroje rašė: „Mus sieja bendras interesas išlaikyti tarptautinės teisės viršenybę, apginti demokratines vertybes ir Jungtinių Tautų viršenybe pagrįstą pasaulio tvarką“, Indiją įvardydamas kaip „didžiausią pasaulio demokratiją“.

Kiek Jemene karo (3 dalis)

Kiek Jemene karo (3 dalis)

Didžiulį pavojų visuomenės sveikatai kelia ir nekontroliuojamai iš įvairių šalies ligoninių į sąvartynus išvežamos medicininės atliekos. Tarp jų – panaudoti plastikiniai švirkštai su užmautomis adatomis, nebegaliojantys vaistai, sukruvintos medžiagos gabalai, kraujas, amputuotos kūno dalys ir taip toliau. Šis sąrašas yra toks pat ilgas, kaip ir sąrašas ligų, kuriomis galima užsikrėsti susidūrus su šiomis pavojingomis atliekomis.

Kas iš tikrųjų statoma ant kortos Vakarų varžybose su Rusija?

Kas iš tikrųjų statoma ant kortos Vakarų varžybose su Rusija?

Vakarų imperijos buvo, iš esmės ir pagal apibrėžimą, smurtinės prievartos ir išnaudojimo sistemos. Neretai Pietų pusrutulyje po formalaus nepriklausomybės atgavimo tironiška vietinių elitų valdžia buvo pasitelkiama užtikrinant žmonių ir išteklių išnaudojimo tęstinumą Vakarų galioms palankiomis sąlygomis. Tokie Vakarai, kokius šiandien pažįstame, paprasčiausiai neegzistuotų be šių ilgalaikių smurtinių sistemų.

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Kiek Jemene karo (2 dalis)

Skirtingai nei kitose regiono valstybėse, 2011 m. vadinamojo Arabų pavasario sukelti pokyčiai Jemene nieko nenustebino. Vienokią ar kitokią formą įgausiančio pilietinio karo šioje šalyje – vienoje iš skurdžiausių regione – laukė visi. Kelis dešimtmečius trukusios ekonominės, politinės ir socialinės degradacijos nepristabdė net ir šalį suvienijusio, 33 metus autokratiškai valdžiusio prezidento Ali Abdullah Salecho priverstinis pasitraukimas ir beveik metus trukęs pereinamasis laikotarpis, draugėn suvedęs visas daugiau ar mažiau įtakingas šalies politines jėgas.

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kam reikėjo pūsti švilpuką

Kai galia supyksta, ji puola. Puolimui naudoja visus savo turimus įrankius – pirmiausia žiniasklaidą – ir puola staigiai, įnirtingai ir visais frontais. Taip stipriai, kad atrodytų, jog tai visai ne puolimas – juk negali visas pasaulis būti susimokęs prieš vieną žmogų? Puolimo tikslas yra įtikinti pasaulį tą vieną žmogų niekinti, nes tada niekas taip rimtai nebežiūrės ir į tai, ką paviešina jo įkurta platforma „Wikileaks“. Neapsigaukime.

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

Elektroniniai balsai kraštutiniams dešiniesiems

Kraštutinių dešiniųjų partija EKRE patrigubino gautų balsų skaičių šį mėnesį Estijoje vykusiuose rinkimuose (straipsnis pirmą kartą publikuotas kovo 24 dieną – red. past.). Greitai ji gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, o Estija – supanašėti su Viktoro Orbáno Vengrija.

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Atakuojami: šiandienos klasiniai ir lyčių santykiai Bulgarijoje ir Europoje

Šiame interviu Hannah Schultes kalbina Živką Valiavičarską, Nedą Genovą, Rają Apostolovą – tris Sofijoje, Bulgarijoje naujai susikūrusio antikapitalistinio, queer ir feministinio kolektyvo LevFem nares. 2018-aisiais LevFem aktyviai prisidėjo prie Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai paminėti skirtų protestų mobilizavimo. Kolektyvas susiformavo iki protestų likus keletui savaičių su tikslu įtraukti socioekonominės nelygybės klausimus į Bulgarijos feminizmo programą. Šalia to, kolektyvas kvietė neatidėliotinai mobilizacijai prieš kylančią rasizmo, neofašizmo, etnofobijos ir ksenofobijos bangą Bulgarijoje ir regione.

Palestinos sankirtos

Palestinos sankirtos

Žemės vagystės, įkalinti vaikai ir politiniai kaliniai, sugriauti namai, diskriminaciniai įstatymai, kasdienis fizinis ir psichologinis smurtas, sisteminis rasizmas, nuolatinis žmogaus teisių niekinimas ir jau tikrai atsibodusi karinė okupacija su visu savo brutalumu, tapusiu norma. Tokios šiandienos realybės Palestinoje, kurias lemia XIX a. pabaigoje pradėti projektuoti, XX a. priimti ir savavališkai įgyvendinti nesąžiningi politiniai sprendimai. Katastrofišką pagreitį įgavę jų pasekmės tragiškos ne tik milijonams žmonių Palestinoje ir už jos ribų, bet ir pačiai teisingumo idėjai.