Vakarų imperijos buvo, iš esmės ir pagal apibrėžimą, smurtinės prievartos ir išnaudojimo sistemos. Neretai Pietų pusrutulyje po formalaus nepriklausomybės atgavimo tironiška vietinių elitų valdžia buvo pasitelkiama užtikrinant žmonių ir išteklių išnaudojimo tęstinumą Vakarų galioms palankiomis sąlygomis. Tokie Vakarai, kokius šiandien pažįstame, paprasčiausiai neegzistuotų be šių ilgalaikių smurtinių sistemų.
Skirtingai nei kitose regiono valstybėse, 2011 m. vadinamojo Arabų pavasario sukelti pokyčiai Jemene nieko nenustebino. Vienokią ar kitokią formą įgausiančio pilietinio karo šioje šalyje – vienoje iš skurdžiausių regione – laukė visi. Kelis dešimtmečius trukusios ekonominės, politinės ir socialinės degradacijos nepristabdė net ir šalį suvienijusio, 33 metus autokratiškai valdžiusio prezidento Ali Abdullah Salecho priverstinis pasitraukimas ir beveik metus trukęs pereinamasis laikotarpis, draugėn suvedęs visas daugiau ar mažiau įtakingas šalies politines jėgas.
Nors JAV nusikaltimai žmogaus teisėms yra akivaizdūs, Lietuvoje dar vis vyrauja prieštaringi Amerikos politikos vertinimai. Žiniasklaidoje, socialinėse medijose ar netgi mokykliniuose vadovėliuose dominuoja „Amerikos – pasaulio gelbėtojos“ diskursas.
Kai galia supyksta, ji puola. Puolimui naudoja visus savo turimus įrankius – pirmiausia žiniasklaidą – ir puola staigiai, įnirtingai ir visais frontais. Taip stipriai, kad atrodytų, jog tai visai ne puolimas – juk negali visas pasaulis būti susimokęs prieš vieną žmogų? Puolimo tikslas yra įtikinti pasaulį tą vieną žmogų niekinti, nes tada niekas taip rimtai nebežiūrės ir į tai, ką paviešina jo įkurta platforma „Wikileaks“. Neapsigaukime.
Kraštutinių dešiniųjų partija EKRE patrigubino gautų balsų skaičių šį mėnesį Estijoje vykusiuose rinkimuose (straipsnis pirmą kartą publikuotas kovo 24 dieną – red. past.). Greitai ji gali tapti koalicinės vyriausybės dalimi, o Estija – supanašėti su Viktoro Orbáno Vengrija.
Šiame interviu Hannah Schultes kalbina Živką Valiavičarską, Nedą Genovą, Rają Apostolovą – tris Sofijoje, Bulgarijoje naujai susikūrusio antikapitalistinio, queer ir feministinio kolektyvo LevFem nares. 2018-aisiais LevFem aktyviai prisidėjo prie Tarptautinei kovos su smurtu prieš moteris dienai paminėti skirtų protestų mobilizavimo. Kolektyvas susiformavo iki protestų likus keletui savaičių su tikslu įtraukti socioekonominės nelygybės klausimus į Bulgarijos feminizmo programą. Šalia to, kolektyvas kvietė neatidėliotinai mobilizacijai prieš kylančią rasizmo, neofašizmo, etnofobijos ir ksenofobijos bangą Bulgarijoje ir regione.
Žemės vagystės, įkalinti vaikai ir politiniai kaliniai, sugriauti namai, diskriminaciniai įstatymai, kasdienis fizinis ir psichologinis smurtas, sisteminis rasizmas, nuolatinis žmogaus teisių niekinimas ir jau tikrai atsibodusi karinė okupacija su visu savo brutalumu, tapusiu norma. Tokios šiandienos realybės Palestinoje, kurias lemia XIX a. pabaigoje pradėti projektuoti, XX a. priimti ir savavališkai įgyvendinti nesąžiningi politiniai sprendimai. Katastrofišką pagreitį įgavę jų pasekmės tragiškos ne tik milijonams žmonių Palestinoje ir už jos ribų, bet ir pačiai teisingumo idėjai.
Mokytojų streiko Lietuvoje metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ne kartą rodėsi vietinės situacijos palyginimai su
Tęsiantis aksominiam mokytojų streikui Lietuvoje bei „geltonliemenių“ protestams Prancūzijoje, protestų banga atsirito iki dar vienos
Tai – kvietimas palaikyti Bulgarijos moterų protestą prieš moterų problemų ignoravimą. Originalų kvietimą, kurį išleido
