Antraštė tik tokia, be papildomų pribumbasų. Pamaniau, šitoks paprastumas gerai nusako labai paprastą – ir tuo šių laikų kontekste nepaprastą – Ginto Zilbalodžio filmą Potvynis (Straume). Filmas labai geras ir vertas ne tik pirmojo Baltijos šalių Oskaro, bet ir jūsų dėmesio. Man niekas už tai nemoka, bet sakau jums atvirai – eikit ir žiūrėkit, Lietuvoje jį rodys visą kovą ir dar, tikriausiai, ir balandį.
„Kai kurie technooptimistai įsivaizduoja tokias dirbtinio intelekto utopijas, kad Karlas Marxas šalia jų atrodo be vaizduotės. „Guardian“ pernai išleido trumpametražį dokumentinį filmą, kuriame – nuo 2016 iki 2019 m. atlikti interviu su „OpenAI“ vyriausiuoju mokslininku Ilja Suckeveriu. Pastarasis be skrupulų pareiškia: „DI išspręs visas dabartines mūsų problemas. Jis panaikins nedarbą, ligas ir skurdą. Bet taip pat jis sukurs ir naujų problemų.“
Norėčiau sakyti – sveikinu šios trilogijos pirmoje ir antroje dalyse drauge su manimi prasiskynus kelią pro seksizmo psichiatrijos istorijoje brūzgynus. Tikrai norėčiau nuraminti, kad viskas seniai susitvarkė: sistema pripažino savo klaidas ir iš jų pasimokė, seksizmo ir kitokių išankstinių nusistatymų piktžolės išravėtos, auga bujoja visiems ir kiekvienai teisinga, nediskriminuojanti, žmogiškumo pertekusi psichiatrija.
