Grįžusi nuo ribos
Tai uždaras ratas – kuo daugiau galimų diagnozių, tuo daugiau diagnozuojamųjų, kuo daugiau diagnozuojamųjų, tuo daugiau diagnozių. Vis daugiau patirčių patologizuojama – jau yra aprašytas gedėjimo sutrikimas, kai gedima per ilgai. Kiek yra per ilgai? Situacija panaši į asmenybės sutrikimus – kas ta sveikoji asmenybė, nuo kurios matuojame sutrikimą? Akivaizdu, kad tokia sistema neveikia. Antidepresantų kasmet išrašoma daugiau. Depresija diagnozuojamų žmonių skaičius auga. Panašu, kad vaistai nebūtinai gydo (neneigiu atvejų, kai vaistai tinka ir netgi yra būtini). Ir ne tik dėl to, kad vis garsiau kalbama apie tai, jog serotonino teorija mus gana sėkmingai apgavo. Kai kurių dalykų niekada negalėsime išgydyti jokiais vaistais. Negalėsime sukaišioti į jokias dėžutes. Netgi negalėsime rasti jokios asmeninės traumos, kuri būtų blogos savijautos priežastis.