9-ajame dešimtmetyje tvarumo diskursas tapo patrauklus verslui. Nuo tada tvarumo sąvoka suprantama kaip individualūs pasirinkimai – vartojimo įpročiai, kuriais sąmoningai siekiama sumažinti neigiamą savo veiksmų poveikį aplinkai. Aplinkosauginis aktyvizmas neteko savo reikšmės. Taip tvarumo sąvoka užgožė savo pirminį siekį – reformuoti mūsų ekonominį vystymąsi.
„Nepaisant dažnų ideologinių nesutarimų, sunku paneigti, kad Vilniaus FFF grupė vis labiau priima kairiąsias pozicijas, vis labiau sutaria, kad norint spręsti klimato krizę reikia imtis rimtų kolektyvinių veiksmų ir keisti daugiau nei tik valdančiąją partiją ar žmonių vartojimo įpročius, vis dažniau imasi veiksmų, atspindinčių bendras vertybes.”
Kinijos valdžia uždarė Uhano ir kitus turgus, kuriuose būdavo prekiaujama gyvais laukiniais žvėrimis, o praėjusį mėnesį Pekinas uždraudė prekiauti ir valgyti laukinius gyvūnus, išskyrus žuvį ir jūros gėrybes. Tačiau kai kurie mokslininkai teigia, kad draudimas prekiauti gyvais laukiniais gyvūnais miestuose ar neformaliuose turguose problemos neišspręs.
Dauguma girdėjome apie naujausias ataskaitas, pagal kurias žmonija turi dar dvylika metų, per kuriuos gali išvengti didesnio nei 1,5 °C pasaulinio klimato atšilimo ir pilno pajėgumo ekologinės katastrofos. Ką ši nerimą kelianti informacija ir klimato kaita reiškia visuomeniniam ir politiniam gyvenimui? Kokių politinių sprendimų turime reikalauti ir kokios sąjungos bei veiksmai galėtų padėti tų sprendimų siekti? O gal pakanka važinėti į darbą dviračiu, atsisakyti plastikinių šiaudelių ir mesti šiukšles į skirtingus konteinerius? Apie tai su asociacijos Žali.lt nariu Leonu Toliautu kalbasi Benediktas Gelūnas.
