Jei jums rūpi plėšikavimas, dėmesį kreipkite į kariuomenę, policiją, farmacijos kompanijas, privataus kapitalo šulus, stambiuosius nuomotojus, nekilnojamojo turto spekuliantus ir milijardierius. Reikalaukite, kad pasaulis, kuris kažkada buvo atimtas iš didžiosios daugumos, dabar jai būtų grąžintas.
Mokytojų streikai metų pabaigoje, prieš/per biudžeto svarstymą, Lietuvoje po truputį tampa gražia tradicija. Iškalbinga ir tai, kad iš visų per pastaruosius penkerius metus mūsuose vykusių „oficialių“ streikų tik vienas vyko ne švietimo sektoriuje. Vis dėlto streikuoja mokytojai tikrai ne vien Lietuvoje – vien šiemet švietimo sektoriaus streikų banga nusirito per penkis žemynus, nuo JAV iki Dramblio Kaulo Kranto ir nuo Irano iki Lenkijos. Šioje publikacijoje pristatome prieš kiek daugiau nei mėnesį pasibaigusius masinius ir veiksmingus mokytojų streikus neseniai į Europos Sąjungą įstojusioje Kroatijoje.
Šiandien Kaune priešais miesto savivaldybę vyko protestas už Kauno centrinio pašto išsaugojimą. Akcijoje reikalauta miesto merą imtis veiksmų ir raginti vyriausybę sustabdyti pastatų pardavimo aukcionus. Jeigu vyriausybė nesiims veiksmų, šį pastatą, o taip pat Klaipėdos ir Vilniaus centrinius paštus, planuojama parduoti šių metų gruodžio 18-19 d.
Po to, kai rugpjūčio pabaigoje Vilniuje surengta palaikymo akcija Honkongo protestams, o po mėnesio pačiame sostinės centre buvo iškabinti kvietimai švęsti Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-metį, vėl skardžiau ir pikčiau pasigirdo kalbos apie Kiniją bei Lietuvos santykį su ja.
Čilėje neoliberalizmas, pirmiausia pradėtas vystyti 1973 m. nuvertus prezidentą Salvadorą Allende, jaučiasi kaip namie. Jei įdėmiai klausomės šiandieninių masinių protestų, galime išgirsti Allendės paskutinius žodžius: „Liaudis turi gintis.“
Kurį laiką gyvenau vienose iš renovuotų Žemųjų Šančių kareivinių. Šis pastatas buvo pirmasis iš aplinkinių namų aptvertas tvora. Už šios tvoros stovi paskutinės vis dar apleistos kareivinės, prie kurių kasdien, metai iš metų, susirenka nepasiturintys rajono gyventojai gauti maisto banko paramą. Ši tvora, skirianti sterilų ir nuobodų viduriniosios klasės kiemą, sauganti namo gyventojus nuo nepageidaujamų varguolių ir ilgapirščių, man visada atspindėjo tai, ką reiškia „miesto tvarkymas“ ir „augimas“.
Paskaičius komentarus internete po straipsniais apie Baltic pride, labai dažnai galima aptikti tokį pasisakymą: „visi tegu gyvena kaip nori, bet kam reikia demonstruotis“. Ir ne, nesu tokia naivi, kad galvočiau, kad tai nuoširdus klausimas LGBTIQ bendruomenei, bet, turiu pripažinti, kad klausimas turi pagrindimą. Tai kas yra “Eitynės už lygybę” ir ko jomis siekiama?
Šį trečiadienį, Gegužės 1-ąją, visame pasaulyje protestais ir demonstracijomis minima dirbančiųjų solidarumo diena. Lietuvoje taip pat vyks eitynės, kurios prasidės 11 val. prie Seimo. Sekant mokytojų streiko ir Kovo 8-osios eitynių pavyzdžiu, siekiama suburti platų ratą organizacijų, neapsiribojančių tik darbuotojų teisių problemomis. Tai puiki proga permąstyti, ką reiškia darbuotojų teisės šiandien ir kodėl ši diena yra mums svarbi.
„Vengrija pirmiausia!” – pabrėždamas išskirtinį atsidavimą savo tautai ir šaliai, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kalbėjo 2018 vasarį metiniame Fidesz partijos suvažiavime. Ši kraštutinės dešinės partija vadovauja Vengrijos vyriausybei nuo 2010 m. Ji tvirtina ginanti Vengriją nuo tarptautinių korporacijų, liberalios Europos Sąjungos, sauganti krikščioniškas vertybes nuo „islamizacijos“ ir „Sorošo imperijos“ konspiracijų.
Mokytojų streiko Lietuvoje metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ne kartą rodėsi vietinės situacijos palyginimai su
