„Chat GPB“: Apie du laivus, pensijų fondus ir „normalią“ kairę (su Inga Ruginiene)
„Pasaka apie du laivus“. Abu neseniai nuskendusius. Vienas – turtingiems žmonėms prie Titaniko nardinti. Kitas – neturtingiems žmonėms į Europą plukdinti.
Romas Lazutka
LSDP: ar atsinaujinimas įvyksta vien apie tai paskelbus?
Atrodo, Lietuvos politinis diskursas reikšmingai keičiasi, Lietuvoje pagaliau pasirodo tikri kairieji, tad nebereikės sukti galvos, už ką balsuoti rinkimuose, ir pavydėti adekvataus pasirinkimo galimybę turinčioms užsienio šalims. Vis dėlto, ar ne per anksti džiaugtis?
Smurtas Jurbarke: „sodinti“ nusikaltėlius ar stiprinti vyrų krizių centrus?
„Jei uždarydami žmogų į kalėjimą siekiame jam atkeršyti, o ne padėti pasikeisti, tuomet sodinimas į kalėjimą nieko nesprendžia. Instinktyvus noras keršyti sodinant veda ne kur kitur, o to paties smurto link. Jei visuomenė dar nėra praradusi savisaugos instinktų, ji turėtų keisti požiūrį į žmones, atsisakyti kalėjimų ir laikyti juos paskutinės išeities priemone.“
Sugedęs politinis kompasas: kai Darbo partija atsiduria kairėje
Politinės kairės ir dešinės terminas atsirado dar 1789 m., prasidėjus Prancūzijos Revoliucijai. Tam, kad būtų išvengta peštynių, tie, kurie palaikė karaliaus valdžią ir svarų religijos vaidmenį valstybės valdyme susėdo asamblėjos prezidento dešinėje, o revoliucijos rėmėjai – kairėje. Ilgainiui toks politinių ideologijų skirstymas paplito visame pasaulyje ir iki šių dienų politinei dešinei būdingas rėmimasis religinėmis dogmomis, valdančiosios klasės iškėlimas, status quo išlaikymas. Atitinkamai kairė istoriškai buvo revoliucinga ir būtent kairiųjų idėjos pradiniame jų pasiūlymo taške dažnai būdavo atmetamos kaip absurdiškos.