Straipsnio originalas publikuotas portale „NewsMavens“ 2019 m. kovo 11 d. Iš anglų kalbos vertė Rima Bertašavičiūtė.
Krikščioniškosios kultūros institutas (KKI), naujas ir vis daugiau kur išdygstantis Lietuvos politikos scenos žaidėjas, buvo įsteigtas 2003 m., pastaraisiais metais ženkliai pertvarkytas, o dabar atlieka politikos analizę ir vykdo homofobinę programą. Šiuo metu renka parašus, siekdamas uždrausti vasarą vyksiančias eitynes „Baltic Pride“.*
Iki pat 2010 m. Vilniaus savivaldybė vis surasdavo priežasčių neleisti Vilniuje rengti „Baltic Pride“ eitynių, kurios paeiliui vyksta vis kitoje Baltijos šalies sostinėje. Rygoje ir Taline „Baltic Pride“ organizuojamas jau nuo 2005 ir 2004 metų, o Vilniuje renginiui leista vykti tik 2010-aisiais, ore tvyrant įtampoms. Tačiau 2013 m. renginys jau atrodė visai kitaip: dalyviams leista žygiuoti pagrindine miesto gatve, tarp žmonių buvo jaučiamos priėmimo nuotaikos.
Žinoma, Vilniuje „Baltic Pride“ vis tekdavo atsitrenkti į uždaras duris, tačiau pernai atsirado ir naujas, tvirtai ant kojų stovintis jo priešininkas – viena nežymi, ne pelno siekianti organizacija, kurios pagrindinis rūpestis šiaip jau visada buvo trijų Fatimos piemenėlių pranašystė. Kas už jos stovi ir kodėl staiga atrodo, kad jos „ekspertų“ pilna visur?
Ko gi jie nori?
KKI aktyvistai tvirtina, jog tai – Brazilijoje įsteigtos organizacijos „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP) dukterinė organizacija; iš TFP į Lietuvą nuo pat 1990 m. vyksta kalbėtojai. KKI feisbuko paskyros pavadinime įrašyta „Lietuvos TFP“. TFP dėmesio centre – baimės ir drebėjimo kupina Fatimos pranašystė, kurioje, sakoma, apsireiškusi Marija išpranašavo Sovietų Sąjungos žlugimą. Dėl tokios sąsajos su Rusija judėjimas tapo itin jautrus sovietinių kolonijų vargams, o KKI niekada nepraleidžia progos pranešti, jog TFP skelbė peticijas, kad būtų pripažinta Lietuvos nepriklausomybė. KKI netgi išvertė knygelę apie Fatimos pranašystę, kuri parduodama po 4 eurus už vienetą.
Knygos autorius – brazilų religijotyrininkas Antonio Augusto Borelli Machado. Pasak jo paties, „Fatima bet kuriuo atveju garantuoja, kad mūsų laikais pergalę patirs tie, kurie laikosi katalikiškosios doksos, Mergelės Marijos apsiaustu gaubiami.“ 2000m. Vatikanas publikavo visą pranašystės tekstą su kritiniais komentarais, nuvertinančiais teksto pranašingumą. Kardinolas Josephas Ratzingeris, vėliau tapęs popiežiumi, tvirtino: „Po visų spekuliacijų, kurias pakurstė šis tekstas, atidus jo perskaitymas veikiausiai nuvils ar bent nustebins.“ Tačiau Brazilijoje įkurtoji TFP ir jos tarptautiniai partneriai su tuo nesutinka.
Vienintelis kitas, naujausias, KKI vykdomas projektas – tai minėtoji peticija, nukreipta prieš eitynes „Baltic Pride“. Peticijos logotipas – abstrakti balta figūra su baltu skėčiu, kuris saugo nuo žemyn bėgančios vaivorykštės. Peticija kviečia „apginti konstitucinę šeimos sampratą“ ir užtikrinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo laikymąsi, kad būtų uždraustas bet koks neheteroseksualaus elgesio demonstravimas.
Peticijoje klausiama: „Ar jūs tikrai norite, kad gėjų poros galėtų įsivaikinti ir traumuoti vaikus?“
Dokumentą galima pasirašyti internetu, tačiau pati kampanijos pradžia buvo tūkstančiams Lietuvos gyventojų atsiųsti paketėliai ir vokai su atgaliniu adresu. Visiems, pasirašiusiems peticiją, KKI siunčia padėkos raštus, diplomus, „dovanėles“. Kaip rašo Lietuvos žiniasklaida, peticijoje mažu šriftu pateikiama sąlyga, jog nusiuntę KKI voką su atgaliniu adresu sutinkate ir vėliau gauti teminės atributikos, publikacijų ir reklamos.
Nevyriausybinė organizacija Lietuvos žmogaus teisių centras pasiūlė patrolinti peticiją. Praeitą lapkritį KKI pranešė gavę 699 laiškus, iš kurių „keliasdešimt“ buvo trolinimas, bet kiti – tvarkingai pasirašytos peticijos. Peticiją viešai parėmė ultrakonservatyvių pažiūrų kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis, besibičiuliaujantis su Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“.
Tačiau nedaug kas prisimins kitą atvejį, kai KKI vardas probėgšmiais iškilo per dar vieną homofobijos apraišką. 2017 m. pasirodė nuotraukų, kur tikybos mokytoja iš Telšių Loreta Raudytė pamokose naudoja medžiagą, kurioje rašoma, jog homoseksualūs žmonės yra vaikų prievartautojai ir kanibalai. Vėliau mokytoja pasiaiškino ruošdamasi pamokoms naudojusi KKI medžiagą. Tokie teiginiai priklauso Paulo Camerono iš Šeimos tyrimų instituto „tyrimams“. „Etaplius“ (naujienų portalas, į vieną platformą surenkantis regioninių laikraščių naujienas) paviešino KKI atstovės Daivos Lileikienės komentarą. Lileikienė sakė, kad „tyrimai“, kuriais grįsti mokytojos teiginiai, buvo atlikti JAV, bet dabar jau „pasenę“. Ji nežinanti, kaip mokytoja gavusi medžiagą. Jokia didžioji žiniasklaidos priemonė nesusisiekė su institutu ar Lileikiene ir neprašė komentuoti skandalo, kuris kilo dėl tikybos mokytojos elgesio.
Akivaizdu, kad KKI nesiruošia nutraukti nei prieš LGBT nukreipto „švietimo“, nei visuomeninių akcijų. Pernai jie skatino pasirašyti peticiją, nukreiptą prieš vaikų paėmimą iš nesaugios aplinkos ir parengtą dar vienos dešinės pakraipos organizacijos – Laisvos visuomenės instituto.
Be to, du iš keturių KKI darbuotojų greta kitų kraštutinių dešiniųjų pažiūrų grupių pastebėti mitinge, kur buvo protestuojama prieš visuomeninį transliuotoją. Protestuotojai kaltino visuomeninį transliuotoją šališkumu, tradicinės šeimos nerėmimu, „liberaliuoju marksizmu“.
Dviprasmiškas kolektyvas
Institutai paprastai turi interneto svetaines, kur būna pateikiamos jų nuostatos, projektai ir (arba) rėmėjai, kontaktinė informacija, dirbantys arba afilijuotieji ekspertai. Instituto darbuotojai, kurie paprastai pateikia ir savo ekspertines kompetencijas, – tai jo žmogiškasis veidas. Bet ne KKI atveju. Institutas savo svetainėje pristato du projektus – tiek skirtingus, kiek įmanoma: knygą apie Fatimos apsireiškimus (kai Portugalijos miestelyje pasirodė Marija) ir peticiją, nukreipta prieš „Baltic Pride“. KKI interneto svetainė itin paprasta, o jos pirmoji feisbuko žinutė paskelbta 2018 m. rugsėjo 3 dieną. Jau 2018 m. rugsėjo 12 d. feisbuko paskyroje imta skleisti žinią apie peticiją, nukreiptą prieš „Baltic Pride“, tad gali būti, kad paskyra būtent ir sukurta šios kampanijos tikslais.
Apie instituto steigėjus, vadovybę ar darbuotojus – jokios informacijos. Težinoma, kad šūkis skamba taip: „Už šeimą, tautą, civilizaciją!“ Kadangi tai – ne pelno siekianti organizacija, ji teturi vieną akcininką – Krikščioniškosios kultūros gynimo asociaciją, vadovaujamą Jorge’ės Vicente’o Saidlo. Ši asociacija yra ir oficiali Lietuvos TFP partnerė. Jos tinklaraštyje perpublikuojami kraštutinių dešiniųjų pažiūrų portalo „Pro Patria“ straipsniai, šlovinamas naujasis Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro. 2014 m. Saidlas pristatė TFP steigėjo Plinio Correa de Oliveiros knygos vertimą į lietuvių kalbą.
KKI priešakyje dažnai atsiduria Dovilas Petkus, neseniai įgijęs politikos mokslų bakalauro laipsnį. Svetainė „Pro Patria“ pristato jį kaip vieną iš peticijos, nukreiptos prieš „Baltic Pride“, iniciatorių, nors jo vaidmuo KKI paaiškėjo tik po naujienų portalo „15min“ atlikto tyrimo.
„Jau nuo pat pradžių žinojome, kad nebus lengva, ypač savo – jaunimo – aplinkoje, kuri mokyklose ir universitetuose didele dalimi yra „šeriama“ gėjų, lesbiečių ir transeksualų politinius reikalavimus remiančia propaganda,“ – portalui „Pro Patria“ sakė jis. „Jaučiame, jog tylos laikas baigėsi, privalome veikti tam, kad apgintume šeimą ir mūsų tautą nuo pražūtingos ideologijos [genderizmo].“
Petkus tvirtina, kad daugelis valstybės tarnautojų bijo viešai pasirodyti esantys nusiteikę prieš LGBT, nes tai galėtų kainuoti jiems darbus. „Tai yra ne kas kita, o naujo pobūdžio totalitarizmas, kaip ir sovietmečiu,“ – teigė jis. Beveik tuo pačiu atsikvėpimu Petkus pateikė kelis pavyzdžius, kaip dešinieji sužlugdė LGBT palaikančias iniciatyvas Vilniaus universitete.
Interviu, kurį publikavo „Pro Patria“, Petkus kalba apie „mūsų institutą“ ir artimą bendradarbiavimą su organizacija „Tradicija, šeima, nuosavybė“ (TFP), kurios „sėkmės formulę“ KKI bando įgyvendinti vietiniu lygiu. Šis jaunas politikos apžvalgininkas gausiai publikuoja tekstus masinės informacijos priemonėse ir komentuoja įvairiausius klausimus – nuo Angelos Merkel politikos iki miškų kirtimo. Iškelti jaunus, ambicingus vyrukus kaip norius, visuomet pasiruošusius bendro pobūdžio komentatorius – tai žinoma ir patikrinta strategija, pasitelkiama daugelio dešiniųjų pažiūrų organizacijų Lietuvoje. Tokio veikimo schemos dar tiriamos.
Bet dar iki tol, kol viešuoju KKI veidu tapo Petkus, tuo veidu buvo minėtoji Lileikienė (ji minėta aptariant įvykį su tikybos mokytoja). Dar visai neseniai ji, kaip ir KKI, rezidavo Kelmėje, keliavo su TFP tinklu, buvo pastebėta Italijoje proteste „Gyvybės maršas“ (jis remia visas veiklas Italijoje, nukreiptas prieš abortus). Ji atstovavo KKI 2013 m., per TFP delegacijos vizitą į svarbią Kauno bažnyčią. KKI neatsakė į „NewsMavens“ užklausą apie tai, kas juos šiuo metu sieja su Lileikiene, kurios vardą galima rasti Kelmės socialinių darbuotojų sąrašuose ir kuri dirba „Maisto banko“ koordinatore. Per 2016 m. rinkimus ji buvo konservatorių kandidato Andriaus Tučkaus finansininkė. Bet 2018 m. pranešime spaudai apie TFP delegacijos vizitą Lileikienė nurodoma kaip Instituto vadovė Kelmėje, nors, anot „15min“ gautų oficialių duomenų, KKI darbuotojų sąraše jos nėra. Abiem minėtais atvejais TFP delegacijos buvo šiltai sutiktos vietos dvasininkų.
Taigi, kur iš tiesų veikia KKI? Anot įmonės duomenų, Institutas įregistruotas 2003 m. Vilniuje. 2011 m. jo adresas, kaip ir steigiančiosios organizacijos, buvo pakeistas į esantį Kelmėje. 2018 m. birželį jis oficialiai persikėlė į Vilnių, kiek arčiau centro nei anksčiau. Kataloge „118“, geltonuosiuose puslapiuose, Instituto vadovu nurodomas Karolis Stankevičius. Be to, anot registrų įrašų, KKI pajamos nuo 2014 iki 2015 m. padvigubėjo, o 2017 m. ir dar šoktelėjo, tad Institutas galėjo sau leisti įdarbinti keturis darbuotojus, kurių atlyginimas šiek tiek viršijo 1700 eurų – tai beveik dvigubai daugiau, nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje neatskaičius mokesčių (927 eurai).
Iš kur tokie pinigai? Turbūt ne iš knygelės apie Fatimos pranašystes pardavimų. Kaip atskleidė „15min“, didžioji dalis finansavimo – iš Petro Skargos fondo krikščioniškajai kultūrai puoselėti, kuris susijęs su organizacijos „Ordo Iuris“ prieš abortus nukreipta kampanija (daugiau apie tai skaitykite čia). „Ordo Iuris“ rengia įstatymų projektus ir renka parašus, siekdama dar labiau apriboti aborto galimybę Lenkijoje ir susidoroti su lytiniu švietimu.
Petro Skargos fondas žinomas tuo, kad finansuoja puolimus, nukreiptus prieš moterų ir LGBT* teises, – pavyzdžiui, garsina spaudimą darančių katalikiškų pažiūrų grupių Kroatijoje balsus, kaip skelbia „Novosti“ ir verčia „Balkan Insight“. Ataskaitoje cituojamas Neilas Datta, Europos parlamentarų forumo reprodukcinei ir seksualinei sveikatai sekretorius. Šis forumas jungia Europos įstatymų leidėjus, siekiančius saugoti pažeidžiamų žmonių grupių seksualinę ir reprodukcinę sveikatą. Datta tvirtina, kad šalių sienas peržengiantis tinklas, kokį matome Kroatijoje, – tai TFP būdingas globalus veikimas. Teigiama, kad Lenkijos Bažnyčia nuo šios organizacijos atsiribojo.
Anot „15min“ tyrimo, Krokuvoje įsikūręs Petro Skargos fondas ir dvi panašios asociacijos Austrijoje bei Vokietijoje ir yra Krikščioniškosios kultūros gynimo asociacijos steigėjos, o šioji yra KKI steigėja. „15min“ rašo, kad Lenkijos fondas 2015 ir 2016 m. KKI skyrė 10000 eurų, o 2017 m. finansavimą patrigubino iki 36300 eurų. Vykstant tyrimui, Vytautas Vyšniauskas, Martynas Katelynas, Karolis Stankevičius ir Dovilas Petkus buvo įdarbinti kaip keturi minėtieji darbuotojai, o apie Lileikienę niekur nė neužsiminta.
Kas jų draugai?
KKI turi sąsajų su kraštutiniu dešiniuoju judėjimu „Pro Patria“, kuris vykdo naujienų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų komentarų interneto svetainės propatria.lt veiklą. Ši žiniasklaidos priemonė nuosekliai rėmė KKI parengtą prieš LGBT nukreiptą peticiją ir savo svetainėje išdidžiai demonstravo jos reklamjuostę. „Pro Patrios“ autoriai atsižadėjo katalikų, tikinčių, kad valstybė neprivalo būti išimtinai krikščioniška (kitaip „nukentės daugybė sielų“), ir pakvietė skaitytojus pasirašyti peticiją, nebent tie sutinkantys, „kad mano vaikams mokykloje prievartine tvarka aiškintų, jog kiekvienas gali pasirinkti savo lytį ir verstų žaisti tokį požiūrį ugdančius žaidimus“, ar „kad, pavadinus asmenį jo biologinę lytį atitinkančiu įvardžiu ar atsisakius vadinti asmenį pagal jo/jos sau prisiimtą LGBTxxx reikalaujamą įvardį, būtų taikomos baudos.“ Tačiau nieko panašaus Lietuvoje nėra – nieko panašaus nesiūlo ir Lietuvos LGBT judėjimas.
Petkus ir kiti jauni, produktyvūs komentatoriai noriai komentuoja kuo įvairiausias politikos sritis masinėje ir dešiniųjų pažiūrų žiniasklaidoje, tad atrodo, kad KKI sieks stiprinti savo įtaką ir toliau slėpti savo tinklą ir finansavimo šaltinius po virtine asociacijų, institutų, „judėjimų“ ir kitų struktūrų. KKI vadovaujasi schema, išdirbta kitų konservatyviųjų tinklų: gerai įtinklinta, gerai finansuojama struktūra apsimeta „iš apačių“ kylančiu judėjimu, o jos jauni darbuotojai – politikos ekspertais. Peticija su mažo šrifto tekstu suteiks KKI visą didžiulę duomenų bazę panašiai mąstančių žmonių, kuriuos ateityje bus galima pasitelkti panašioms kampanijoms.
* Kadangi originalus straipsnis anglų kalba publikuotas dar pavasarį, dabar jau aišku, kad KKI peticija savojo tikslo nepasiekė ir eitynės „Baltic Pride“ Vilniuje neseniai įvyko.
Viršelio nuotrauka – iš Lietuvos žmogaus teisių centro (LŽTC) feisbuko paskyros.
2 Komentarai apie “Tarptautiniai fondai maitina krikščioniškąsias nevyriausybines organizacijas”