Savo ruožtu, įdarbinimo agentūra ir institutas teigė, jog darbuotojų pareigos iš esmės skyrėsi. Dalinamės kito, teisme nedalyvavusio, buvusio Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) laikinojo darbuotojo atviru laišku, raginančių užtikrinti teisingumą laikiniesiems darbuotojams Europos Sąjungoje.
Atviras laiškas tiems, kuriems rūpi teisingumas ES
Neseniai publikuotuose straipsniuose Politico („EU equality agency not treating employees equally, court rules“, vasario 26 d.) ir Euronews („Temporary staff at EU equality agency not treated equally, court says“, vasario 28 d.) minima, jog Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) ir jo laikinojo personalo nuomos paslaugų teikimo rangovas teisme įtikinėjo, kad laikinųjų darbuotojų atliekamos užduotys iš esmės skiriasi nuo nuolatinių darbuotojų atliekamų užduočių – aš, kaip buvęs laikinasis darbuotojas institute, jaučiu poreikį pasidalinti tuo, kad mano atveju buvo visiškai kitaip.
Reikėtų iš karto pažymėti, kad aš nesu vienas iš penkių buvusiųjų instituto darbuotojų, kurie yra viena iš šalių dabartiniame ginče, ir kad aš EIGE dirbau nuo 2015 m. rugsėjo iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio.
Institute buvau redagavimo ir publikacijų asistentas (angl. Editing and Publications Assistant) ir turėjau, daugiausia dirbant dviejų asmenų komandoje, tiesiog padėti redagavimo ir publikacijų administratoriui (angl. Editing and Publications Officer), tačiau iš tikrųjų mes atlikome praktiškai tą patį darbą.
Iš esmės viskas, kas paminėta skyriuje „2. Job profile and duties“ (liet. darbo aprašymas ir pareigos) redagavimo ir publikacijų administratoriaus darbo skelbime EIGE svetainėje, buvo aktualu ir man.
Praėjus maždaug trims mėnesiams po to kai pradėjau dirbti ES agentūroje, redagavimo ir publikacijų administratorius nusprendė beveik išskirtinai sutelkti savo dėmesį į vieną su EIGE tinklapiu susijusį projektą (kurį galima traktuoti kaip leidinį su itin daug informacijos), o aš nuo to momento praktiškai perėmiau tekstų redagavimo ir publikacijų ruošimo darbus į savo rankas visam likusiam laikui institute.
Mano užduotys vargu ar buvo siauresnės nei redagavimo ir publikacijų administratoriaus – kiek tai buvo įmanoma, jos faktiškai buvo minimo administratoriaus užduočių kopijos. Tarp mano užduočių buvo planavimo proceso 2016-iesiems metams vedimas ir biudžeto stebėsena. Pamenu, kad kartą redagavimo ir publikacijų administratorius komandos susirinkime visiems susirinkusiesiems net sakė, kad tuo metu už publikacijas atsakingas esu aš, nors administratoriaus darbas daugiausia ir yra susijęs būtent su atsakomybe už publikacijas.
Nors aš kaip laikinasis darbuotojas su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų nepasirašinėjau, turėjau paruošinėti tokio pobūdžio dokumentus redagavimo ir publikacijų administratoriui taip, kad trūktų tik atsakingo asmens parašo.
Turėjau žinoti su vertimų ir leidinių administravimu susijusius finansinius dalykus bei juose susigaudyti.
Vieną kartą, kai redagavimo ir publikacijų administratoriaus darbe tą dieną nebuvo, operacijų padalinio vadovas atėjo pas mane ir paklausė, ar būtų galima iš vertimų ir publikacijų biudžeto perkelti penkiaženklę sumą ir priskirti ją kitam, netikėtai naujai atsiradusiam dalykui. Aš patikslinau būtent kokią penkiaženklę sumą galima šitaip perorientuoti ir suteikiau žodinį leidimą šiam reikšmingam lėšų perkėlimui įvykti. Tuomet biudžetas buvo atitinkamai modifikuotas, o publikacijų komanda visus likusius metus turėjo dirbti su lėšomis, likusiomis po šio mano patvirtinto biudžeto pakeitimo.
EIGE dirbau vienuoliką mėnesių, per laikinojo įdarbinimo įmones: iš pradžių dirbau per Manpower, vėliau – per Demolit.
Kai institutas pakeitė savo rangovą (nustojau dirbti per Manpower ir pradėjau dirbti per Demolit), mano darbo užmokestis sumažėjo maždaug penktadaliu, nors tuo pačiu metu mano darbo vaisiai buvo giriami, darbo krūvis didėjo.
Kai tai įvyko EIGE buvau pradirbęs aštuonis mėnesius. Mano darbo užmokestis buvo sumažintas nuo maždaug 650 EUR per mėnesį atskaičius mokesčius iki maždaug 520 EUR (nepaisant mano pastangų derėtis su institutu ir jo rangovu), o pagrindimo tam nebuvo ir joks pasiaiškinimas man nebuvo suteiktas, nepaisant mano prašymų paaiškinti, kokiu pagrindu atlyginimas sumažintas.
Man akivaizdu, jog institutui visus vienuoliką savo darbo mėnesių buvau praktiškai antras redagavimo ir publikacijų administratorius už tik nedidelę dalį redagavimo ir publikacijų administratoriaus kainos.
Darbo skelbimas redagavimo ir publikacijų administratoriaus pozicijai mini mėnesinį darbo užmokestį, kuris yra 4 921,28 EUR prieš atskaitymus (tačiau, verta pabrėžti, ne prieš nacionalinius mokesčius, nes jis šitaip apmokestinamas nėra), tuo tarpu aš pradžioje gavau apie 650 EUR atskaičius mokesčius, vėliau paskutiniaisiais mėnesiais – apie 520 EUR. Akivaizdu, kad net ir po atskaitymų (draudimui, pensijai ir t.t.)redagavimo ir publikacijų administratorius vis tiek už darbą gaudavo žymiai daugiau nei aš.
Žinant tai, dirbti institute man buvo nepaprastai sunku.
Redagavimo ir publikacijų administratoriaus atlyginimą net pakėlė man vis dar tebedirbant EIGE ir tai įvyko po to, kai manasis sumažėjo.
Skirtumai tarp to, ką aš kaip redagavimo ir publikacijų asistentas ir ką redagavimo ir publikacijų administratorius atlikome darbe buvo nereikšmingi, tačiau darbo užmokestis skyrėsi milžiniškai ir tik didėjo laikui bėgant.
Visa tai buvo tiesiog neteisinga.
Tikėtina, jog dabar užtruksiu bent porą ar daugiau metų vien tam, kad užsidirbti tai, ką turėjau gauti už darbą institute.
Be to, kadangi praėjo jau dveji metai ir septyni mėnesiai nuo to laiko, kai nustojau dirbti ES agentūroje, nebegaliu pasiekti, kad mano prašymą nagrinėtų Lietuvos darbo inspekcijoje ar teisme – praėjo pernelyg daug laiko.
Raginu Europos Komisiją, Europos Parlamentą bei kitas Europos institucijas spręsti neteisingo, diskriminacinio elgesio su laikinaisiais darbuotojais ES problemą, įskaitant neteisingą EIGE elgesį su manimi, ir tikiuosi, kad tie, kurie gali ką nors šiuo klausimu padaryti, nebus abejingi.
Giedrius Mickevičius
Buvęs laikinasis darbuotojas, Europos lyčių lygybės institutas
